Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   nn Bli kjent

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tre]

Bli kjent

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Sveiki! H--! H___ H-i- ---- Hei! 0
Laba diena! Go--da-! G__ d___ G-d d-g- -------- God dag! 0
Kaip sekasi? K--le-s ----det? K______ g__ d___ K-r-e-s g-r d-t- ---------------- Korleis går det? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? K----d- -rå -uro--? K___ d_ f__ E______ K-e- d- f-å E-r-p-? ------------------- Kjem du frå Europa? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? K-e- -u f-- Amer-k-? K___ d_ f__ A_______ K-e- d- f-å A-e-i-a- -------------------- Kjem du frå Amerika? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? K-em-du-f-å As-a? K___ d_ f__ A____ K-e- d- f-å A-i-? ----------------- Kjem du frå Asia? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? K-a h----- --r d--på? K__ h_____ b__ d_ p__ K-a h-t-l- b-r d- p-? --------------------- Kva hotell bur du på? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? K-r l-n-e-har d--vo-- h--? K__ l____ h__ d_ v___ h___ K-r l-n-e h-r d- v-r- h-r- -------------------------- Kor lenge har du vore her? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Kor-leng----al du v--- ---? K__ l____ s___ d_ v___ h___ K-r l-n-e s-a- d- v-r- h-r- --------------------------- Kor lenge skal du vere her? 0
Ar jums čia patinka? L-----d---eg he-? L____ d_ d__ h___ L-k-r d- d-g h-r- ----------------- Likar du deg her? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? E- du--å--er-- --r? E_ d_ p_ f____ h___ E- d- p- f-r-e h-r- ------------------- Er du på ferie her? 0
Aplankykite mane kada nors! Du----besøkj---e---in -o-g! D_ m_ b______ m__ e__ g____ D- m- b-s-k-e m-g e-n g-n-! --------------------------- Du må besøkje meg ein gong! 0
Čia mano adresas. Her -r --r-s-- mi. H__ e_ a______ m__ H-r e- a-r-s-a m-. ------------------ Her er adressa mi. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? S------vi-- m-rgon? S_____ v_ i m______ S-å-s- v- i m-r-o-? ------------------- Sjåast vi i morgon? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. Or---,-eg h---noko ---- å-gje--. O_____ e_ h__ n___ a___ å g_____ O-s-k- e- h-r n-k- a-n- å g-e-e- -------------------------------- Orsak, eg har noko anna å gjere. 0
Iki! H--de-! H_ d___ H- d-t- ------- Ha det! 0
Iki pasimatymo! V--s-å---! V_ s______ V- s-å-s-! ---------- Vi sjåast! 0
(Iki greito!) / Kol kas! Ha de- s--le-g-! H_ d__ s_ l_____ H- d-t s- l-n-e- ---------------- Ha det så lenge! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...