Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   bg Четене и писане

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [шест]

6 [shest]

Четене и писане

Chetene i pisane

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. Аз-----. А_ ч____ А- ч-т-. -------- Аз чета. 0
A- c-et-. A_ c_____ A- c-e-a- --------- Az cheta.
(Aš) skaitau raidę. Аз ч--а -дна-бук-а. А_ ч___ е___ б_____ А- ч-т- е-н- б-к-а- ------------------- Аз чета една буква. 0
Az-ch--a-yedna-b-kv-. A_ c____ y____ b_____ A- c-e-a y-d-a b-k-a- --------------------- Az cheta yedna bukva.
(Aš) skaitau žodį. Аз--е-----на-д---. А_ ч___ е___ д____ А- ч-т- е-н- д-м-. ------------------ Аз чета една дума. 0
Az-che-a--ed-- -u--. A_ c____ y____ d____ A- c-e-a y-d-a d-m-. -------------------- Az cheta yedna duma.
(Aš) skaitau sakinį. А- ---а ед-о----е-е-и-. А_ ч___ е___ и_________ А- ч-т- е-н- и-р-ч-н-е- ----------------------- Аз чета едно изречение. 0
Az -heta y---- --rec--n-e. A_ c____ y____ i__________ A- c-e-a y-d-o i-r-c-e-i-. -------------------------- Az cheta yedno izrechenie.
(Aš) skaitau laišką. Аз-че-- -дно ---м-. А_ ч___ е___ п_____ А- ч-т- е-н- п-с-о- ------------------- Аз чета едно писмо. 0
Az-c--ta-----o---s--. A_ c____ y____ p_____ A- c-e-a y-d-o p-s-o- --------------------- Az cheta yedno pismo.
(Aš) skaitau knygą. Аз -е-а ---а----га. А_ ч___ е___ к_____ А- ч-т- е-н- к-и-а- ------------------- Аз чета една книга. 0
Az--h--a ye--a -nig-. A_ c____ y____ k_____ A- c-e-a y-d-a k-i-a- --------------------- Az cheta yedna kniga.
Aš skaitau. Аз-ч--а. А_ ч____ А- ч-т-. -------- Аз чета. 0
A- che-a. A_ c_____ A- c-e-a- --------- Az cheta.
Tu skaitai. Т--чет--. Т_ ч_____ Т- ч-т-ш- --------- Ти четеш. 0
Ti--he-e--. T_ c_______ T- c-e-e-h- ----------- Ti chetesh.
Jis skaito. Той----е. Т__ ч____ Т-й ч-т-. --------- Той чете. 0
T-y-ch---. T__ c_____ T-y c-e-e- ---------- Toy chete.
Aš rašau. Аз-пиш-. А_ п____ А- п-ш-. -------- Аз пиша. 0
A- p-s-a. A_ p_____ A- p-s-a- --------- Az pisha.
(Aš) rašau raidę. Аз--иш- --н- -ук--. А_ п___ е___ б_____ А- п-ш- е-н- б-к-а- ------------------- Аз пиша една буква. 0
A- --sh- --dna ---va. A_ p____ y____ b_____ A- p-s-a y-d-a b-k-a- --------------------- Az pisha yedna bukva.
(Aš) rašau žodį. А- пи-----на-дума. А_ п___ е___ д____ А- п-ш- е-н- д-м-. ------------------ Аз пиша една дума. 0
A--pis-a -e-n----m-. A_ p____ y____ d____ A- p-s-a y-d-a d-m-. -------------------- Az pisha yedna duma.
(Aš) rašau sakinį. Аз -и-- --но --речен-е. А_ п___ е___ и_________ А- п-ш- е-н- и-р-ч-н-е- ----------------------- Аз пиша едно изречение. 0
Az--i-ha-ye-n--i-re---nie. A_ p____ y____ i__________ A- p-s-a y-d-o i-r-c-e-i-. -------------------------- Az pisha yedno izrechenie.
(Aš) rašau laišką. Аз пи-а е--- -и--о. А_ п___ е___ п_____ А- п-ш- е-н- п-с-о- ------------------- Аз пиша едно писмо. 0
A- ----- y---o-p--m-. A_ p____ y____ p_____ A- p-s-a y-d-o p-s-o- --------------------- Az pisha yedno pismo.
(Aš) rašau knygą. Аз----а--дн- -ни-а. А_ п___ е___ к_____ А- п-ш- е-н- к-и-а- ------------------- Аз пиша една книга. 0
A- p-sh- ---na kn-ga. A_ p____ y____ k_____ A- p-s-a y-d-a k-i-a- --------------------- Az pisha yedna kniga.
Aš rašau. А----ш-. А_ п____ А- п-ш-. -------- Аз пиша. 0
Az--isha. A_ p_____ A- p-s-a- --------- Az pisha.
Tu rašai. Ти пи---. Т_ п_____ Т- п-ш-ш- --------- Ти пишеш. 0
T- ---he--. T_ p_______ T- p-s-e-h- ----------- Ti pishesh.
Jis rašo. Т-й ----. Т__ п____ Т-й п-ш-. --------- Той пише. 0
Toy------. T__ p_____ T-y p-s-e- ---------- Toy pishe.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bulgarų (1-100) MP3 bulgarų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.