Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   kk Оқу және жазу

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [алты]

6 [altı]

Оқу және жазу

Oqw jäne jazw

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. М-н--қи--н. М__ о______ М-н о-и-ы-. ----------- Мен оқимын. 0
Me--oq---n. M__ o______ M-n o-ï-ı-. ----------- Men oqïmın.
(Aš) skaitau raidę. Мен-б-р --і--------. М__ б__ ә___ о______ М-н б-р ә-і- о-и-ы-. -------------------- Мен бір әріп оқимын. 0
Me- -ir -r-p --ïm-n. M__ b__ ä___ o______ M-n b-r ä-i- o-ï-ı-. -------------------- Men bir ärip oqïmın.
(Aš) skaitau žodį. Мен --- --- оқимын. М__ б__ с__ о______ М-н б-р с-з о-и-ы-. ------------------- Мен бір сөз оқимын. 0
M-- -i--s-- o--mı-. M__ b__ s__ o______ M-n b-r s-z o-ï-ı-. ------------------- Men bir söz oqïmın.
(Aš) skaitau sakinį. М-- --- сө-лем----м--. М__ б__ с_____ о______ М-н б-р с-й-е- о-и-ы-. ---------------------- Мен бір сөйлем оқимын. 0
M---b-r ---lem oqïm--. M__ b__ s_____ o______ M-n b-r s-y-e- o-ï-ı-. ---------------------- Men bir söylem oqïmın.
(Aš) skaitau laišką. М---б----а- -қ--ын. М__ б__ х__ о______ М-н б-р х-т о-и-ы-. ------------------- Мен бір хат оқимын. 0
M-- bi- x-t--q-mı-. M__ b__ x__ o______ M-n b-r x-t o-ï-ı-. ------------------- Men bir xat oqïmın.
(Aš) skaitau knygą. Ме- б-р к-т------м-н. М__ б__ к____ о______ М-н б-р к-т-п о-и-ы-. --------------------- Мен бір кітап оқимын. 0
M-----r--i-ap oq---n. M__ b__ k____ o______ M-n b-r k-t-p o-ï-ı-. --------------------- Men bir kitap oqïmın.
Aš skaitau. Мен---и--н. М__ о______ М-н о-и-ы-. ----------- Мен оқимын. 0
Me----ï-ı-. M__ o______ M-n o-ï-ı-. ----------- Men oqïmın.
Tu skaitai. Сен----сы-. С__ о______ С-н о-и-ы-. ----------- Сен оқисың. 0
S-n---ï-ıñ. S__ o______ S-n o-ï-ı-. ----------- Sen oqïsıñ.
Jis skaito. О--оқиды. О_ о_____ О- о-и-ы- --------- Ол оқиды. 0
Ol--q-d-. O_ o_____ O- o-ï-ı- --------- Ol oqïdı.
Aš rašau. Мен-жа-амын. М__ ж_______ М-н ж-з-м-н- ------------ Мен жазамын. 0
Men-j-zam-n. M__ j_______ M-n j-z-m-n- ------------ Men jazamın.
(Aš) rašau raidę. М-н-б-- ә-і---аз--ын. М__ б__ ә___ ж_______ М-н б-р ә-і- ж-з-м-н- --------------------- Мен бір әріп жазамын. 0
M-n --r --ip---z-mı-. M__ b__ ä___ j_______ M-n b-r ä-i- j-z-m-n- --------------------- Men bir ärip jazamın.
(Aš) rašau žodį. Ме--б---с-- жа-ам--. М__ б__ с__ ж_______ М-н б-р с-з ж-з-м-н- -------------------- Мен бір сөз жазамын. 0
Men b-----z----amı-. M__ b__ s__ j_______ M-n b-r s-z j-z-m-n- -------------------- Men bir söz jazamın.
(Aš) rašau sakinį. Мен -і- с---е- ж-за-ы-. М__ б__ с_____ ж_______ М-н б-р с-й-е- ж-з-м-н- ----------------------- Мен бір сөйлем жазамын. 0
M-- -ir s--le- j--amın. M__ b__ s_____ j_______ M-n b-r s-y-e- j-z-m-n- ----------------------- Men bir söylem jazamın.
(Aš) rašau laišką. Мен б-- х-----з---н. М__ б__ х__ ж_______ М-н б-р х-т ж-з-м-н- -------------------- Мен бір хат жазамын. 0
Me--bir-xa---a-a--n. M__ b__ x__ j_______ M-n b-r x-t j-z-m-n- -------------------- Men bir xat jazamın.
(Aš) rašau knygą. М---бі--к-тап--аз--ын. М__ б__ к____ ж_______ М-н б-р к-т-п ж-з-м-н- ---------------------- Мен бір кітап жазамын. 0
Me- -ir---t-p-ja-amı-. M__ b__ k____ j_______ M-n b-r k-t-p j-z-m-n- ---------------------- Men bir kitap jazamın.
Aš rašau. Мен---за-ы-. М__ ж_______ М-н ж-з-м-н- ------------ Мен жазамын. 0
M-- ---amın. M__ j_______ M-n j-z-m-n- ------------ Men jazamın.
Tu rašai. С-н------ың. С__ ж_______ С-н ж-з-с-ң- ------------ Сен жазасың. 0
S-n-jazası-. S__ j_______ S-n j-z-s-ñ- ------------ Sen jazasıñ.
Jis rašo. О----за-ы. О_ ж______ О- ж-з-д-. ---------- Ол жазады. 0
O- ja--d-. O_ j______ O- j-z-d-. ---------- Ol jazadı.

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.