Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   nn Tal

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sju]

Tal

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Eg---l: E_ t___ E- t-l- ------- Eg tel: 0
vienas, du, trys ein,-to,--re e___ t__ t__ e-n- t-, t-e ------------ ein, to, tre 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Eg -e---il t-e. E_ t__ t__ t___ E- t-l t-l t-e- --------------- Eg tel til tre. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Eg tel-v--a-e: E_ t__ v______ E- t-l v-d-r-: -------------- Eg tel vidare: 0
keturi, penki, šeši fire, f-m, sek-, f____ f___ s____ f-r-, f-m- s-k-, ---------------- fire, fem, seks, 0
septyni, aštuoni, devyni sju,--tte, ni, s___ å____ n__ s-u- å-t-, n-, -------------- sju, åtte, ni, 0
Aš skaičiuoju. Eg tel. E_ t___ E- t-l- ------- Eg tel. 0
Tu skaičiuoji. D- t-l. D_ t___ D- t-l- ------- Du tel. 0
Jis skaičiuoja. H-n--e-. H__ t___ H-n t-l- -------- Han tel. 0
Vienas. Pirmas. E-n. -e------t-. E___ D__ f______ E-n- D-n f-r-t-. ---------------- Ein. Den fyrste. 0
Du. Antras. T---Den an-r-. T__ D__ a_____ T-. D-n a-d-e- -------------- To. Den andre. 0
Trys. Trečias. Tre. --n-tredj-. T___ D__ t______ T-e- D-n t-e-j-. ---------------- Tre. Den tredje. 0
Keturi. Ketvirtas. F-re--Den-f--r-e. F____ D__ f______ F-r-. D-n f-e-d-. ----------------- Fire. Den fjerde. 0
Penki. Penktas. F-m---en f--te. F___ D__ f_____ F-m- D-n f-m-e- --------------- Fem. Den femte. 0
Šeši. Šeštas. S--s- -e- -je--e. S____ D__ s______ S-k-. D-n s-e-t-. ----------------- Seks. Den sjette. 0
Septyni. Septintas. Sju. Den -j-an-e. S___ D__ s_______ S-u- D-n s-u-n-e- ----------------- Sju. Den sjuande. 0
Aštuoni. Aštuntas. Å--e- --n --t-nde. Å____ D__ å_______ Å-t-. D-n å-t-n-e- ------------------ Åtte. Den åttande. 0
Devyni. Devintas. N---Den nia-de. N__ D__ n______ N-. D-n n-a-d-. --------------- Ni. Den niande. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!