Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   sk Čísla

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sedem]

Čísla

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Počí---: P_______ P-č-t-m- -------- Počítam: 0
vienas, du, trys jede-- -va, tri j_____ d___ t__ j-d-n- d-a- t-i --------------- jeden, dva, tri 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Po-í----do ----h. P______ d_ t_____ P-č-t-m d- t-o-h- ----------------- Počítam do troch. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: P-číta-----ej: P______ ď_____ P-č-t-m ď-l-j- -------------- Počítam ďalej: 0
keturi, penki, šeši šty-------, --s-, š_____ p___ š____ š-y-i- p-ť- š-s-, ----------------- štyri, päť, šesť, 0
septyni, aštuoni, devyni s---m,-------d-v-ť s_____ o____ d____ s-d-m- o-e-, d-v-ť ------------------ sedem, osem, deväť 0
Aš skaičiuoju. Po-íta-. P_______ P-č-t-m- -------- Počítam. 0
Tu skaičiuoji. P--ít--. P_______ P-č-t-š- -------- Počítaš. 0
Jis skaičiuoja. Po--t-. P______ P-č-t-. ------- Počíta. 0
Vienas. Pirmas. J-den- P---. J_____ P____ J-d-n- P-v-. ------------ Jeden. Prvý. 0
Du. Antras. D--. Druhý. D___ D_____ D-a- D-u-ý- ----------- Dva. Druhý. 0
Trys. Trečias. Tri- T-e--. T___ T_____ T-i- T-e-í- ----------- Tri. Tretí. 0
Keturi. Ketvirtas. Šty-i----v---. Š_____ Š______ Š-y-i- Š-v-t-. -------------- Štyri. Štvrtý. 0
Penki. Penktas. Päť.------. P___ P_____ P-ť- P-a-y- ----------- Päť. Piaty. 0
Šeši. Šeštas. Šes---Š--s-y. Š____ Š______ Š-s-. Š-e-t-. ------------- Šesť. Šiesty. 0
Septyni. Septintas. Sede-.----d--. S_____ S______ S-d-m- S-e-m-. -------------- Sedem. Siedmy. 0
Aštuoni. Aštuntas. Os--.--s--. O____ Ô____ O-e-. Ô-m-. ----------- Osem. Ôsmy. 0
Devyni. Devintas. D---ť--Devia-y. D_____ D_______ D-v-ť- D-v-a-y- --------------- Deväť. Deviaty. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!