Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   sv Tal

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sju]

Tal

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: J---r-kn--: J__ r______ J-g r-k-a-: ----------- Jag räknar: 0
vienas, du, trys e-t----å--tre e___ t___ t__ e-t- t-å- t-e ------------- ett, två, tre 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. J-----kna- -i-l ---. J__ r_____ t___ t___ J-g r-k-a- t-l- t-e- -------------------- Jag räknar till tre. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Jag räknar----a--: J__ r_____ v______ J-g r-k-a- v-d-r-: ------------------ Jag räknar vidare: 0
keturi, penki, šeši f---, fe-,-s-x, f____ f___ s___ f-r-, f-m- s-x- --------------- fyra, fem, sex, 0
septyni, aštuoni, devyni s-u,---ta- nio s___ å____ n__ s-u- å-t-, n-o -------------- sju, åtta, nio 0
Aš skaičiuoju. Ja- räk---. J__ r______ J-g r-k-a-. ----------- Jag räknar. 0
Tu skaičiuoji. Du --knar. D_ r______ D- r-k-a-. ---------- Du räknar. 0
Jis skaičiuoja. Ha- r---ar. H__ r______ H-n r-k-a-. ----------- Han räknar. 0
Vienas. Pirmas. E--.-----för---. E___ D__ f______ E-t- D-n f-r-t-. ---------------- Ett. Den första. 0
Du. Antras. T--. D-- -n--a. T___ D__ a_____ T-å- D-n a-d-a- --------------- Två. Den andra. 0
Trys. Trečias. T-e. --n-----j-. T___ D__ t______ T-e- D-n t-e-j-. ---------------- Tre. Den tredje. 0
Keturi. Ketvirtas. F---- D---f-ä-de. F____ D__ f______ F-r-. D-n f-ä-d-. ----------------- Fyra. Den fjärde. 0
Penki. Penktas. F-m.-----femte. F___ D__ f_____ F-m- D-n f-m-e- --------------- Fem. Den femte. 0
Šeši. Šeštas. Sex--Den-sjätte. S___ D__ s______ S-x- D-n s-ä-t-. ---------------- Sex. Den sjätte. 0
Septyni. Septintas. S-u--D-n--j-n-e. S___ D__ s______ S-u- D-n s-u-d-. ---------------- Sju. Den sjunde. 0
Aštuoni. Aštuntas. Åtta. D-n---t--de. Å____ D__ å_______ Å-t-. D-n å-t-n-e- ------------------ Åtta. Den åttonde. 0
Devyni. Devintas. Ni-- --- ni-nd-. N___ D__ n______ N-o- D-n n-o-d-. ---------------- Nio. Den nionde. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!