Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   ca A la ciutat

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vint-i-cinc]

A la ciutat

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. M-ag-ada-ia ana- - -’----ci-. M__________ a___ a l_________ M-a-r-d-r-a a-a- a l-e-t-c-ó- ----------------------------- M’agradaria anar a l’estació. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. M’a--ad--ia anar-a -’-e-op-rt. M__________ a___ a l__________ M-a-r-d-r-a a-a- a l-a-r-p-r-. ------------------------------ M’agradaria anar a l’aeroport. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. M----ad-------a---l cen--e de la ci-t-t. M__________ a___ a_ c_____ d_ l_ c______ M-a-r-d-r-a a-a- a- c-n-r- d- l- c-u-a-. ---------------------------------------- M’agradaria anar al centre de la ciutat. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Co- vaig - l’-st--ió? C__ v___ a l_________ C-m v-i- a l-e-t-c-ó- --------------------- Com vaig a l’estació? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? C-m --i----l’-e-op-r-? C__ v___ a l__________ C-m v-i- a l-a-r-p-r-? ---------------------- Com vaig a l’aeroport? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? C----ai--al -------d- ---c-ut--? C__ v___ a_ c_____ d_ l_ c______ C-m v-i- a- c-n-r- d- l- c-u-a-? -------------------------------- Com vaig al centre de la ciutat? 0
Man reikia taksi. Em -a ----- -n ta--. E_ f_ f____ u_ t____ E- f- f-l-a u- t-x-. -------------------- Em fa falta un taxi. 0
Man reikia miesto plano. Em----fa-----n -la--e-l---i-tat. E_ f_ f____ u_ p__ d_ l_ c______ E- f- f-l-a u- p-a d- l- c-u-a-. -------------------------------- Em fa falta un pla de la ciutat. 0
Man reikia viešbučio. E- -a--al-a------te-. E_ f_ f____ u_ h_____ E- f- f-l-a u- h-t-l- --------------------- Em fa falta un hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. M--gradar-- ---ga--un-c--xe. M__________ l_____ u_ c_____ M-a-r-d-r-a l-o-a- u- c-t-e- ---------------------------- M’agradaria llogar un cotxe. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Aquí-t---- -a-me-- ta----a-de -r-d--. A___ t____ l_ m___ t______ d_ c______ A-u- t-n-u l- m-v- t-r-e-a d- c-è-i-. ------------------------------------- Aquí teniu la meva targeta de crèdit. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. A--í -e-iu e----u ----ís--e--o----r. A___ t____ e_ m__ p_____ d_ c_______ A-u- t-n-u e- m-u p-r-í- d- c-n-u-r- ------------------------------------ Aquí teniu el meu permís de conduir. 0
Ką galima pamatyti mieste? Qu- s’-- -e ----t-- - -a ci-tat? Q__ s___ d_ v______ a l_ c______ Q-è s-h- d- v-s-t-r a l- c-u-a-? -------------------------------- Què s’ha de visitar a la ciutat? 0
Nueikite į senamiestį. V-gi --la----t-t v-l-a. V___ a l_ c_____ v_____ V-g- a l- c-u-a- v-l-a- ----------------------- Vagi a la ciutat vella. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. F-ci-un---isit------d-. F___ u__ v_____ g______ F-c- u-a v-s-t- g-i-d-. ----------------------- Faci una visita guiada. 0
Nueikite į uostą. Va-- al ---t. V___ a_ p____ V-g- a- p-r-. ------------- Vagi al port. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F--i-u--r-corre-----el--o-t. F___ u_ r_________ p__ p____ F-c- u- r-c-r-e-u- p-l p-r-. ---------------------------- Faci un recorregut pel port. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Q-in-- ---r-- ---acc--n- -u-í---q-e- -- h-? Q_____ a_____ a_________ t__________ h_ h__ Q-i-e- a-t-e- a-r-c-i-n- t-r-s-i-u-s h- h-? ------------------------------------------- Quines altres atraccions turístiques hi ha? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kataloniečių (1-100) MP3 kataloniečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!