Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   da I byen

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [femogtyve]

I byen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Je- s-al til-st-t--n--. J__ s___ t__ s_________ J-g s-a- t-l s-a-i-n-n- ----------------------- Jeg skal til stationen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. J-- ---l -il l-f-ha-n--. J__ s___ t__ l__________ J-g s-a- t-l l-f-h-v-e-. ------------------------ Jeg skal til lufthavnen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Jeg-s-al---- c-----m. J__ s___ t__ c_______ J-g s-a- t-l c-n-r-m- --------------------- Jeg skal til centrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? H---d-- kommer-j-----l sta--o--n? H______ k_____ j__ t__ s_________ H-o-d-n k-m-e- j-g t-l s-a-i-n-n- --------------------------------- Hvordan kommer jeg til stationen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? H-or-an---m------- t-- lu-t---nen? H______ k_____ j__ t__ l__________ H-o-d-n k-m-e- j-g t-l l-f-h-v-e-? ---------------------------------- Hvordan kommer jeg til lufthavnen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H--rda--ko---r j-- ti--c---rum? H______ k_____ j__ t__ c_______ H-o-d-n k-m-e- j-g t-l c-n-r-m- ------------------------------- Hvordan kommer jeg til centrum? 0
Man reikia taksi. J-g h-r -ru- -or e- ----. J__ h__ b___ f__ e_ t____ J-g h-r b-u- f-r e- t-x-. ------------------------- Jeg har brug for en taxa. 0
Man reikia miesto plano. Je--har-b--g -o- et--or----e- bye-. J__ h__ b___ f__ e_ k___ o___ b____ J-g h-r b-u- f-r e- k-r- o-e- b-e-. ----------------------------------- Jeg har brug for et kort over byen. 0
Man reikia viešbučio. J-- ha- b--- for----h-te-. J__ h__ b___ f__ e_ h_____ J-g h-r b-u- f-r e- h-t-l- -------------------------- Jeg har brug for et hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. J-g --- g--ne le----- bil. J__ v__ g____ l___ e_ b___ J-g v-l g-r-e l-j- e- b-l- -------------------------- Jeg vil gerne leje en bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. H-r-e- m-t-kre---k---. H__ e_ m__ k__________ H-r e- m-t k-e-i-k-r-. ---------------------- Her er mit kreditkort. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. He- er-mit ---e-or-. H__ e_ m__ k________ H-r e- m-t k-r-k-r-. -------------------- Her er mit kørekort. 0
Ką galima pamatyti mieste? Hva--s--- -an s- i -y-n? H___ s___ m__ s_ i b____ H-a- s-a- m-n s- i b-e-? ------------------------ Hvad skal man se i byen? 0
Nueikite į senamiestį. G- ----t-l--e- --ml------l. G_ h__ t__ d__ g____ b_____ G- h-n t-l d-n g-m-e b-d-l- --------------------------- Gå hen til den gamle bydel. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. T-g--- r-ndtu--- b---. T__ p_ r______ i b____ T-g p- r-n-t-r i b-e-. ---------------------- Tag på rundtur i byen. 0
Nueikite į uostą. G---ed-ti- h---e-. G_ n__ t__ h______ G- n-d t-l h-v-e-. ------------------ Gå ned til havnen. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Ta- -å-h---er---fa--. T__ p_ h_____________ T-g p- h-v-e-u-d-a-t- --------------------- Tag på havnerundfart. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Hvil-e -e-æ--ighed--------r -lle-s? H_____ s____________ e_ d__ e______ H-i-k- s-v-r-i-h-d-r e- d-r e-l-r-? ----------------------------------- Hvilke seværdigheder er der ellers? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!