Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   hu A városban

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [huszonöt]

A városban

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. A -as-t---omásra---eret--k-m-n-i. A v_____________ s________ m_____ A v-s-t-l-o-á-r- s-e-e-n-k m-n-i- --------------------------------- A vasútállomásra szeretnék menni. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. A r--ü--térr---ze--tnék -en--. A r__________ s________ m_____ A r-p-l-t-r-e s-e-e-n-k m-n-i- ------------------------------ A repülőtérre szeretnék menni. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. A---r--köz--ntb- -zere-----me--i. A v_____________ s________ m_____ A v-r-s-ö-p-n-b- s-e-e-n-k m-n-i- --------------------------------- A városközpontba szeretnék menni. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? H--y-- jut-k el---va-------má--oz? H_____ j____ e_ a v_______________ H-g-a- j-t-k e- a v-s-t-l-o-á-h-z- ---------------------------------- Hogyan jutok el a vasútállomáshoz? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Hog--- --t-k-e--a-r--ü-ő-ér--z? H_____ j____ e_ a r____________ H-g-a- j-t-k e- a r-p-l-t-r-e-? ------------------------------- Hogyan jutok el a repülőtérhez? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Hog-an j--o--el-a--ár-s---p--tba? H_____ j____ e_ a v______________ H-g-a- j-t-k e- a v-r-s-ö-p-n-b-? --------------------------------- Hogyan jutok el a városközpontba? 0
Man reikia taksi. Sz-ks-g-- van--g-----ir-. S________ v__ e__ t______ S-ü-s-g-m v-n e-y t-x-r-. ------------------------- Szükségem van egy taxira. 0
Man reikia miesto plano. S-ük----- ----e-y-városté-ké---. S________ v__ e__ v_____________ S-ü-s-g-m v-n e-y v-r-s-é-k-p-e- -------------------------------- Szükségem van egy várostérképre. 0
Man reikia viešbučio. S---s-g-- v-n-eg- hotel-e. S________ v__ e__ h_______ S-ü-s-g-m v-n e-y h-t-l-e- -------------------------- Szükségem van egy hotelre. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. E-y a---t sz--e---k---re--i. E__ a____ s________ b_______ E-y a-t-t s-e-e-n-k b-r-l-i- ---------------------------- Egy autót szeretnék bérelni. 0
Štai mano kreditinė kortelė. I-- v-n a hit---ár----. I__ v__ a h____________ I-t v-n a h-t-l-á-t-á-. ----------------------- Itt van a hitelkártyám. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. I-- van a----os-tván--m. I__ v__ a j_____________ I-t v-n a j-g-s-t-á-y-m- ------------------------ Itt van a jogosítványom. 0
Ką galima pamatyti mieste? M---le-e- ----é-n--a--árosba-? M__ l____ m_______ a v________ M-t l-h-t m-g-é-n- a v-r-s-a-? ------------------------------ Mit lehet megnézni a városban? 0
Nueikite į senamiestį. M-n---e- az-----os-a. M_______ a_ ó________ M-n-e-e- a- ó-á-o-b-. --------------------- Menjenek az óvárosba. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. C-inálja--k e-y v-r--né----ö-sé--t. C__________ e__ v________ k________ C-i-á-j-n-k e-y v-r-s-é-ö k-r-é-á-. ----------------------------------- Csináljanak egy városnézö körsétát. 0
Nueikite į uostą. M-nj--ek a ki---őhöz! M_______ a k_________ M-n-e-e- a k-k-t-h-z- --------------------- Menjenek a kikötőhöz! 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Cs-nál--na---gy ki-ö-ő- -ö-ut--á-t. C__________ e__ k______ k__________ C-i-á-j-n-k e-y k-k-t-i k-r-t-z-s-. ----------------------------------- Csináljanak egy kikötői körutazást. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Mi-y-----tni-aló--va--a- --- -z-n k-v-l? M_____ l_________ v_____ m__ e___ k_____ M-l-e- l-t-i-a-ó- v-n-a- m-g e-e- k-v-l- ---------------------------------------- Milyen látnivalók vannak még ezen kívül? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vengrų (1-100) MP3 vengrų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!