Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   it In città

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [venticinque]

In città

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. V-rrei a--a-e--ll- -ta--on-. V_____ a_____ a___ s________ V-r-e- a-d-r- a-l- s-a-i-n-. ---------------------------- Vorrei andare alla stazione. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. V-rr-i -nd-------’-er-p--t-. V_____ a_____ a_____________ V-r-e- a-d-r- a-l-a-r-p-r-o- ---------------------------- Vorrei andare all’aeroporto. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Vor--i a----- -n---nt-o. V_____ a_____ i_ c______ V-r-e- a-d-r- i- c-n-r-. ------------------------ Vorrei andare in centro. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Q--l----- -trada--e---- ---z-on-? Q___ è l_ s_____ p__ l_ s________ Q-a- è l- s-r-d- p-r l- s-a-i-n-? --------------------------------- Qual è la strada per la stazione? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Q--l è l- -t-a---per l---ro-or--? Q___ è l_ s_____ p__ l___________ Q-a- è l- s-r-d- p-r l-a-r-p-r-o- --------------------------------- Qual è la strada per l’aeroporto? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Q--- - -a ---a-- per il--en--o? Q___ è l_ s_____ p__ i_ c______ Q-a- è l- s-r-d- p-r i- c-n-r-? ------------------------------- Qual è la strada per il centro? 0
Man reikia taksi. H- --s-gn- -i un--a-s-. H_ b______ d_ u_ t_____ H- b-s-g-o d- u- t-s-ì- ----------------------- Ho bisogno di un tassì. 0
Man reikia miesto plano. M- -erve ----pia-tina -el---c-t-à. M_ s____ u__ p_______ d____ c_____ M- s-r-e u-a p-a-t-n- d-l-a c-t-à- ---------------------------------- Mi serve una piantina della città. 0
Man reikia viešbučio. M- --c--r- un--l-e--o. M_ o______ u_ a_______ M- o-c-r-e u- a-b-r-o- ---------------------- Mi occorre un albergo. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Vo--ei nol--giare--na -acc-in-. V_____ n_________ u__ m________ V-r-e- n-l-g-i-r- u-a m-c-h-n-. ------------------------------- Vorrei noleggiare una macchina. 0
Štai mano kreditinė kortelė. E-co-la--ia-c-r-- -i -red-to. E___ l_ m__ c____ d_ c_______ E-c- l- m-a c-r-a d- c-e-i-o- ----------------------------- Ecco la mia carta di credito. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ecco la m-----tente. E___ l_ m__ p_______ E-c- l- m-a p-t-n-e- -------------------- Ecco la mia patente. 0
Ką galima pamatyti mieste? C--a c’è--a-v----e i-----tà? C___ c__ d_ v_____ i_ c_____ C-s- c-è d- v-d-r- i- c-t-à- ---------------------------- Cosa c’è da vedere in città? 0
Nueikite į senamiestį. Va-a---- ---t-- -tor---. V___ n__ c_____ s_______ V-d- n-l c-n-r- s-o-i-o- ------------------------ Vada nel centro storico. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. F---ia u------ d-l-- c-t--. F_____ u_ g___ d____ c_____ F-c-i- u- g-r- d-l-a c-t-à- --------------------------- Faccia un giro della città. 0
Nueikite į uostą. Vad--al-p--t-. V___ a_ p_____ V-d- a- p-r-o- -------------- Vada al porto. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F-c--a-u- ------- po-t-. F_____ u_ g___ a_ p_____ F-c-i- u- g-r- a- p-r-o- ------------------------ Faccia un giro al porto. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Q--l--a-----i--i--uri--i--e -i-s--o---co--? Q____ a_________ t_________ c_ s___ a______ Q-a-i a-t-a-i-n- t-r-s-i-h- c- s-n- a-c-r-? ------------------------------------------- Quali attrazioni turistiche ci sono ancora? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + italų (1-100) MP3 italų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!