Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sk V meste

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dvadsaťpäť]

V meste

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. C-cel by-som -s- na-železn--n--s-a--c-. C____ b_ s__ í__ n_ ž_________ s_______ C-c-l b- s-m í-ť n- ž-l-z-i-n- s-a-i-u- --------------------------------------- Chcel by som ísť na železničnú stanicu. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. C--e---y som--s--n---e-----. C____ b_ s__ í__ n_ l_______ C-c-l b- s-m í-ť n- l-t-s-o- ---------------------------- Chcel by som ísť na letisko. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. C-cel -y--om-ísť-do -e--r-. C____ b_ s__ í__ d_ c______ C-c-l b- s-m í-ť d- c-n-r-. --------------------------- Chcel by som ísť do centra. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? A-o sa -osta-e- -----l-zn-č-- st---cu? A__ s_ d_______ n_ ž_________ s_______ A-o s- d-s-a-e- n- ž-l-z-i-n- s-a-i-u- -------------------------------------- Ako sa dostanem na železničnú stanicu? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ako--a--o-t-ne------etisk-? A__ s_ d_______ n_ l_______ A-o s- d-s-a-e- n- l-t-s-o- --------------------------- Ako sa dostanem na letisko? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ak--sa --s-a------ ---tr-? A__ s_ d_______ d_ c______ A-o s- d-s-a-e- d- c-n-r-? -------------------------- Ako sa dostanem do centra? 0
Man reikia taksi. Pot------m tax--. P_________ t_____ P-t-e-u-e- t-x-k- ----------------- Potrebujem taxík. 0
Man reikia miesto plano. Po-----jem m-pu m---a. P_________ m___ m_____ P-t-e-u-e- m-p- m-s-a- ---------------------- Potrebujem mapu mesta. 0
Man reikia viešbučio. P-treb-j--------. P_________ h_____ P-t-e-u-e- h-t-l- ----------------- Potrebujem hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Chc----y-so- -i---en--ať-----. C____ b_ s__ s_ p_______ a____ C-c-l b- s-m s- p-e-a-a- a-t-. ------------------------------ Chcel by som si prenajať auto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tu -e m--a-kre----á----t-. T_ j_ m___ k_______ k_____ T- j- m-j- k-e-i-n- k-r-a- -------------------------- Tu je moja kreditná karta. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Tu-----ôj-v----sk- -r-ukaz. T_ j_ m__ v_______ p_______ T- j- m-j v-d-č-k- p-e-k-z- --------------------------- Tu je môj vodičský preukaz. 0
Ką galima pamatyti mieste? Čo -šet----- -á v-die--v-me---? Č_ v_____ s_ d_ v_____ v m_____ Č- v-e-k- s- d- v-d-e- v m-s-e- ------------------------------- Čo všetko sa dá vidieť v meste? 0
Nueikite į senamiestį. C-o-t- d- sta-é-o-m-s--. C_____ d_ s______ m_____ C-o-t- d- s-a-é-o m-s-a- ------------------------ Choďte do starého mesta. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. U----- -i o-ružn- --zdu-po-meste. U_____ s_ o______ j____ p_ m_____ U-o-t- s- o-r-ž-ú j-z-u p- m-s-e- --------------------------------- Urobte si okružnú jazdu po meste. 0
Nueikite į uostą. Ch---e -o-pr--t---. C_____ d_ p________ C-o-t- d- p-í-t-v-. ------------------- Choďte do prístavu. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Urob-- si--k----ú-ja-d- p- ---stav-. U_____ s_ o______ j____ p_ p________ U-o-t- s- o-r-ž-ú j-z-u p- p-í-t-v-. ------------------------------------ Urobte si okružnú jazdu po prístave. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Ak- -am---h-d-o-t-----tu --te-------toho? A__ p_____________ s_ t_ e___ o____ t____ A-é p-m-t-h-d-o-t- s- t- e-t- o-r-m t-h-? ----------------------------------------- Aké pamätihodnosti sú tu ešte okrem toho? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovakų (1-100) MP3 slovakų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!