Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sv I staden

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [tjugofem]

I staden

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. J---v--l-till s-----ne-. J__ v___ t___ s_________ J-g v-l- t-l- s-a-i-n-n- ------------------------ Jag vill till stationen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. J---v-l---ill--------ts-n. J__ v___ t___ f___________ J-g v-l- t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------- Jag vill till flygplatsen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. J-g----- --ll -en----. J__ v___ t___ c_______ J-g v-l- t-l- c-n-r-m- ---------------------- Jag vill till centrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Hur k---e---ag -il--stati-n-n? H__ k_____ j__ t___ s_________ H-r k-m-e- j-g t-l- s-a-i-n-n- ------------------------------ Hur kommer jag till stationen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Hur-ko-mer j-- --ll-f--gpl-----? H__ k_____ j__ t___ f___________ H-r k-m-e- j-g t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------------- Hur kommer jag till flygplatsen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H-- -omm---ja- -i-l-c---r-m? H__ k_____ j__ t___ c_______ H-r k-m-e- j-g t-l- c-n-r-m- ---------------------------- Hur kommer jag till centrum? 0
Man reikia taksi. J-- b---v-r -- taxi. J__ b______ e_ t____ J-g b-h-v-r e- t-x-. -------------------- Jag behöver en taxi. 0
Man reikia miesto plano. Ja--beh--er--- ----skarta. J__ b______ e_ s__________ J-g b-h-v-r e- s-a-s-a-t-. -------------------------- Jag behöver en stadskarta. 0
Man reikia viešbučio. Ja--b---v-r e-t ---el-. J__ b______ e__ h______ J-g b-h-v-r e-t h-t-l-. ----------------------- Jag behöver ett hotell. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. J---s-ul-------- h--a--- b-l. J__ s_____ v____ h___ e_ b___ J-g s-u-l- v-l-a h-r- e- b-l- ----------------------------- Jag skulle vilja hyra en bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Hä- -r ---- -o-tok---. H__ ä_ m___ k_________ H-r ä- m-t- k-n-o-o-t- ---------------------- Här är mitt kontokort. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. H-r ä---i---k--ko--. H__ ä_ m___ k_______ H-r ä- m-t- k-r-o-t- -------------------- Här är mitt körkort. 0
Ką galima pamatyti mieste? Vad f---- de- --- s--i ---d-n? V__ f____ d__ a__ s_ i s______ V-d f-n-s d-t a-t s- i s-a-e-? ------------------------------ Vad finns det att se i staden? 0
Nueikite į senamiestį. G- i ga-la s-an. G_ i g____ s____ G- i g-m-a s-a-. ---------------- Gå i gamla stan. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Ta -n----d-u-----o- s----n. T_ e_ r______ g____ s______ T- e- r-n-t-r g-n-m s-a-e-. --------------------------- Ta en rundtur genom staden. 0
Nueikite į uostą. G--t--l-h-m--n. G_ t___ h______ G- t-l- h-m-e-. --------------- Gå till hamnen. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. T- ----ur-- h-mn--. T_ e_ t__ i h______ T- e- t-r i h-m-e-. ------------------- Ta en tur i hamnen. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? V--ka--evärdhete--fi-n- -e- -nnars? V____ s__________ f____ d__ a______ V-l-a s-v-r-h-t-r f-n-s d-t a-n-r-? ----------------------------------- Vilka sevärdheter finns det annars? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!