Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   sl V hotelu – prihod

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [sedemindvajset]

V hotelu – prihod

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? I-at- -ro-t- so--? I____ p_____ s____ I-a-e p-o-t- s-b-? ------------------ Imate prosto sobo? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. I--m rezerv-ran----o--obo. I___ r__________ e__ s____ I-a- r-z-r-i-a-o e-o s-b-. -------------------------- Imam rezervirano eno sobo. 0
Mano pavardė — Miuler (is). M---p-iim-k-j---ülle-. M__ p______ j_ M______ M-j p-i-m-k j- M-l-e-. ---------------------- Moj priimek je Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Po-r-b-jem -nopos-elj-o ----. P_________ e___________ s____ P-t-e-u-e- e-o-o-t-l-n- s-b-. ----------------------------- Potrebujem enoposteljno sobo. 0
Man reikia dviviečio kambario. Po-r----em -vo--stel-n--so--. P_________ d___________ s____ P-t-e-u-e- d-o-o-t-l-n- s-b-. ----------------------------- Potrebujem dvoposteljno sobo. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? K------st-ne ena---č--ev ---------i? K_____ s____ e__ n______ v t__ s____ K-l-k- s-a-e e-a n-č-t-v v t-j s-b-? ------------------------------------ Koliko stane ena nočitev v tej sobi? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Rad--) ----obo-----pal----. R_____ b_ s___ s k_________ R-d-a- b- s-b- s k-p-l-i-o- --------------------------- Rad(a) bi sobo s kopalnico. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. R-d--)--- s--- --prho. R_____ b_ s___ s p____ R-d-a- b- s-b- s p-h-. ---------------------- Rad(a) bi sobo s prho. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? A-i ----o--idi- -----bo? A__ l____ v____ t_ s____ A-i l-h-o v-d-m t- s-b-? ------------------------ Ali lahko vidim to sobo? 0
Ar čia yra garažas? J---u-k---n- gara-a? J_ t_ k_____ g______ J- t- k-k-n- g-r-ž-? -------------------- Je tu kakšna garaža? 0
Ar čia yra seifas? J- tu -a-š-n -e-? J_ t_ k_____ s___ J- t- k-k-e- s-f- ----------------- Je tu kakšen sef? 0
Ar čia yra faksas? Je--u ka---n-f--s? J_ t_ k_____ f____ J- t- k-k-e- f-k-? ------------------ Je tu kakšen faks? 0
Gerai, aš imu kambarį. Dobr-- vzamem--o ----. D_____ v_____ t_ s____ D-b-o- v-a-e- t- s-b-. ---------------------- Dobro, vzamem to sobo. 0
Čia raktai. Tu--- -o-kl-u-i. T____ s_ k______ T-k-j s- k-j-č-. ---------------- Tukaj so ključi. 0
Čia mano bagažas. Tuk-j-je-mo-a---tlj-g-. T____ j_ m___ p________ T-k-j j- m-j- p-t-j-g-. ----------------------- Tukaj je moja prtljaga. 0
Kelintą valandą pusryčiai? Ob ka--ri uri je------k? O_ k_____ u__ j_ z______ O- k-t-r- u-i j- z-j-r-? ------------------------ Ob kateri uri je zajtrk? 0
Kelintą valandą pietūs? O- ka---i -ri-je---s---? O_ k_____ u__ j_ k______ O- k-t-r- u-i j- k-s-l-? ------------------------ Ob kateri uri je kosilo? 0
Kelintą valandą vakarienė? O--k---r- -ri-je-v-čerja? O_ k_____ u__ j_ v_______ O- k-t-r- u-i j- v-č-r-a- ------------------------- Ob kateri uri je večerja? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!