Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelyje   »   fi Matkalla

37 [trisdešimt septyni]

Kelyje

Kelyje

37 [kolmekymmentäseitsemän]

Matkalla

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Jis važiuoja motociklu. H---aja---o-tt-r--y--ällä. H__ a___ m________________ H-n a-a- m-o-t-r-p-ö-ä-l-. -------------------------- Hän ajaa moottoripyörällä. 0
Jis važiuoja dviračiu. Hä---------ö----ä. H__ a___ p________ H-n a-a- p-ö-ä-l-. ------------------ Hän ajaa pyörällä. 0
Jis eina pėsčias. Hä- men-- kä--llen. H__ m____ k________ H-n m-n-e k-v-l-e-. ------------------- Hän menee kävellen. 0
Jis plaukia laivu. H-n-m-tk---a- l-iv-l-a. H__ m________ l________ H-n m-t-u-t-a l-i-a-l-. ----------------------- Hän matkustaa laivalla. 0
Jis plaukia valtimi. Hä- me-e--ve-eel--. H__ m____ v________ H-n m-n-e v-n-e-l-. ------------------- Hän menee veneellä. 0
Jis plaukia. H-n--i. H__ u__ H-n u-. ------- Hän ui. 0
Ar čia pavojinga? Onk- t-ällä ---ra-li--a? O___ t_____ v___________ O-k- t-ä-l- v-a-a-l-s-a- ------------------------ Onko täällä vaarallista? 0
Ar pavojinga vienam keliauti autostopu? O-------ra-li----m---u--aa yk--- p-uka--ky-d--lä? O___ v__________ m________ y____ p_______________ O-k- v-a-a-l-s-a m-t-u-t-a y-s-n p-u-a-o-y-d-l-ä- ------------------------------------------------- Onko vaarallista matkustaa yksin peukalokyydillä? 0
Ar pavojinga naktį eiti pasivaikščioti? On-o-v--ra-l---a,----nä y--lä -ävelyl--? O___ v___________ m____ y____ k_________ O-k- v-a-a-l-s-a- m-n-ä y-l-ä k-v-l-l-e- ---------------------------------------- Onko vaarallista, mennä yöllä kävelylle? 0
(Mes) pasiklydome. Ol-----a--n--t-h-r----. O_____ a______ h_______ O-e-m- a-a-e-t h-r-a-n- ----------------------- Olemme ajaneet harhaan. 0
(Mes) važiuojame ne tuo keliu. Ol-m-e--ä-räl-- -i-llä. O_____ v_______ t______ O-e-m- v-ä-ä-l- t-e-l-. ----------------------- Olemme väärällä tiellä. 0
Mes turime grįžti. Meid-n -i-ää k-ä-t--. M_____ p____ k_______ M-i-ä- p-t-ä k-ä-t-ä- --------------------- Meidän pitää kääntyä. 0
Kur čia galima pastatyti automobilį? Miss- t---lä v---p--kk---a-a? M____ t_____ v__ p___________ M-s-ä t-ä-l- v-i p-r-k-e-a-a- ----------------------------- Missä täällä voi parkkeerata? 0
Ar čia yra stovėjimo aikštelė? O-ko-t----- ---kkip----o-a? O___ t_____ p______________ O-k- t-ä-l- p-r-k-p-i-k-j-? --------------------------- Onko täällä parkkipaikkoja? 0
Kiek čia galima stovėti? Mi-e- ka--- t-ä-lä---i--a---ee--t-? M____ k____ t_____ v__ p___________ M-t-n k-u-n t-ä-l- v-i p-r-k-e-a-a- ----------------------------------- Miten kauan täällä voi parkkeerata? 0
Ar (jūs) slidinėjate? H---d-t-e-ö--e? H__________ t__ H-i-d-t-e-ö t-? --------------- Hiihdättekö te? 0
Ar (jūs) keliatės į viršų keltuvu? M-ne-tekö -e--i--t---s---lä ylös? M________ t_ h_____________ y____ M-n-t-e-ö t- h-i-t-h-s-i-l- y-ö-? --------------------------------- Menettekö te hiihtohissillä ylös? 0
Ar čia galima išsinuomoti slides? Voiko t-äl---la-na-------e-? V____ t_____ l______ s______ V-i-o t-ä-t- l-i-a-a s-k-e-? ---------------------------- Voiko täältä lainata sukset? 0

Kalbėjimas su savimi

Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!