Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   ru В такси

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [тридцать восемь]

38 [tridtsatʹ vosemʹ]

В такси

V taksi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Вы--в-----п-жа--йс-а--такси. В________ п__________ т_____ В-з-в-т-, п-ж-л-й-т-, т-к-и- ---------------------------- Вызовете, пожалуйста, такси. 0
V ----i V t____ V t-k-i ------- V taksi
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? С-о---о б------то-ть д--в-кзал-? С______ б____ с_____ д_ в_______ С-о-ь-о б-д-т с-о-т- д- в-к-а-а- -------------------------------- Сколько будет стоить до вокзала? 0
V -aksi V t____ V t-k-i ------- V taksi
Kiek kainuos iki oro uosto? Ск--ь-- б---т------- до-------рта? С______ б____ с_____ д_ а_________ С-о-ь-о б-д-т с-о-т- д- а-р-п-р-а- ---------------------------------- Сколько будет стоить до аэропорта? 0
V---ve-e,--ozh-----ta,-ta---. V________ p___________ t_____ V-z-v-t-, p-z-a-u-s-a- t-k-i- ----------------------------- Vyzovete, pozhaluysta, taksi.
Prašau tiesiai. Прям-,---ж-лу-ст-. П_____ п__________ П-я-о- п-ж-л-й-т-. ------------------ Прямо, пожалуйста. 0
V---ve-e- -----lu-s--- t--si. V________ p___________ t_____ V-z-v-t-, p-z-a-u-s-a- t-k-i- ----------------------------- Vyzovete, pozhaluysta, taksi.
Prašau į dešinę. Зд--ь на ------ -ожа-уйста. З____ н_ п_____ п__________ З-е-ь н- п-а-о- п-ж-л-й-т-. --------------------------- Здесь на право, пожалуйста. 0
Vy---ete- -o---l-y-ta- -----. V________ p___________ t_____ V-z-v-t-, p-z-a-u-s-a- t-k-i- ----------------------------- Vyzovete, pozhaluysta, taksi.
Prašau ten už to kampo į kairę. Во--на---м--гл-- по-а-у-с--, на--в-. В__ н_ т__ у____ п__________ н______ В-т н- т-м у-л-, п-ж-л-й-т-, н-л-в-. ------------------------------------ Вот на том углу, пожалуйста, налево. 0
S--l-ko -udet--to----d--vok-ala? S______ b____ s_____ d_ v_______ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- v-k-a-a- -------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do vokzala?
(Aš) skubu. Я--о------ь. Я т_________ Я т-р-п-ю-ь- ------------ Я тороплюсь. 0
S-ol-ko-bu-et st-i-ʹ--- v---a--? S______ b____ s_____ d_ v_______ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- v-k-a-a- -------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do vokzala?
(Aš) turiu laiko. У---н- -о-т-точ---вре--ни. У м___ д_________ в_______ У м-н- д-с-а-о-н- в-е-е-и- -------------------------- У меня достаточно времени. 0
Sko-ʹ-----d-t s--i-ʹ do --kz-l-? S______ b____ s_____ d_ v_______ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- v-k-a-a- -------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do vokzala?
Prašau važiuoti lėčiau. П-жал---та--в--ите по-м---е-нее. П__________ в_____ п____________ П-ж-л-й-т-, в-д-т- п---е-л-н-е-. -------------------------------- Пожалуйста, ведите по-медленнее. 0
S--l------det ----tʹ--o a-r-por-a? S______ b____ s_____ d_ a_________ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- a-r-p-r-a- ---------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do aeroporta?
Prašau čia sustoti. Ос---ови---ь, пож--уй--а- з---ь. О____________ п__________ з_____ О-т-н-в-т-с-, п-ж-л-й-т-, з-е-ь- -------------------------------- Остановитесь, пожалуйста, здесь. 0
Sk--ʹk--bud-t s---tʹ d- --ro-o-t-? S______ b____ s_____ d_ a_________ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- a-r-p-r-a- ---------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do aeroporta?
Prašau truputį palaukti. П-ж--у--т-,--одо--------ть-ч---. П__________ п________ ч_________ П-ж-л-й-т-, п-д-ж-и-е ч-т---у-ь- -------------------------------- Пожалуйста, подождите чуть-чуть. 0
S-ol-ko---d-- -----ʹ do-ae-o--rt-? S______ b____ s_____ d_ a_________ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- a-r-p-r-a- ---------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do aeroporta?
(Aš) tuoj grįšiu. Я--к-р- ----у--. Я с____ в_______ Я с-о-о в-р-у-ь- ---------------- Я скоро вернусь. 0
P-y-mo---o-ha--ys-a. P______ p___________ P-y-m-, p-z-a-u-s-a- -------------------- Pryamo, pozhaluysta.
Prašau duoti man kvitą. В--и-и-- -н-, ---алу------сч-т. В_______ м___ п__________ с____ В-п-ш-т- м-е- п-ж-л-й-т-, с-ё-. ------------------------------- Выпишите мне, пожалуйста, счёт. 0
P-y-mo- --z-alu-s-a. P______ p___________ P-y-m-, p-z-a-u-s-a- -------------------- Pryamo, pozhaluysta.
(Aš) neturiu smulkių pinigų. У-ме-- --т-м-ло--. У м___ н__ м______ У м-н- н-т м-л-ч-. ------------------ У меня нет мелочи. 0
Pr--mo- p-zh-luysta. P______ p___________ P-y-m-, p-z-a-u-s-a- -------------------- Pryamo, pozhaluysta.
Grąžą pasilikite sau. П---и---о----ач- оставьт----б-. П_________ с____ о_______ с____ П-а-и-ь-о- с-а-у о-т-в-т- с-б-. ------------------------------- Правильно, сдачу оставьте себе. 0
Z--sʹ-n- pr---,-p--ha-uyst-. Z____ n_ p_____ p___________ Z-e-ʹ n- p-a-o- p-z-a-u-s-a- ---------------------------- Zdesʹ na pravo, pozhaluysta.
Nuvežkite mane šiuo adresu. О----и-----н---о-этом- а----у. О_______ м___ п_ э____ а______ О-в-з-т- м-н- п- э-о-у а-р-с-. ------------------------------ Отвезите меня по этому адресу. 0
Zd-------pra----p----lu--t-. Z____ n_ p_____ p___________ Z-e-ʹ n- p-a-o- p-z-a-u-s-a- ---------------------------- Zdesʹ na pravo, pozhaluysta.
Nuvežkite mane į viešbutį. О---з--- м-ня к----й-гос-ин-ц-. О_______ м___ к м___ г_________ О-в-з-т- м-н- к м-е- г-с-и-и-е- ------------------------------- Отвезите меня к моей гостинице. 0
Zd--ʹ--a-prav-, p-zha----ta. Z____ n_ p_____ p___________ Z-e-ʹ n- p-a-o- p-z-a-u-s-a- ---------------------------- Zdesʹ na pravo, pozhaluysta.
Nuvežkite mane prie pajūrio. О--е-ит--ме-я-н----я-. О_______ м___ н_ п____ О-в-з-т- м-н- н- п-я-. ---------------------- Отвезите меня на пляж. 0
Vo- -a tom u---- -ozh--uyst-, n--ev-. V__ n_ t__ u____ p___________ n______ V-t n- t-m u-l-, p-z-a-u-s-a- n-l-v-. ------------------------------------- Vot na tom uglu, pozhaluysta, nalevo.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rusų (1-100) MP3 rusų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?