Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   et Sport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [nelikümmend üheksa]

Sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? K-s s- t--d-s-or-i? K__ s_ t___ s______ K-s s- t-e- s-o-t-? ------------------- Kas sa teed sporti? 0
Taip, aš privalau judėti. Ja----a ---n en- l--g-ta--. J___ m_ p___ e__ l_________ J-h- m- p-a- e-d l-i-u-a-a- --------------------------- Jah, ma pean end liigutama. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Ma k-i- ---rdik--b--. M_ k___ s____________ M- k-i- s-o-d-k-u-i-. --------------------- Ma käin spordiklubis. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Me mä----e--a-gpal--. M_ m______ j_________ M- m-n-i-e j-l-p-l-i- --------------------- Me mängime jalgpalli. 0
Kartais (mes) plaukome. M-nik-rd ---u-u--. M_______ m_ u_____ M-n-k-r- m- u-u-e- ------------------ Mõnikord me ujume. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Võ- sõi--m--r--t---. V__ s______ r_______ V-i s-i-a-e r-t-a-a- -------------------- Või sõidame rattaga. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. Meie-li--as -- j-l-pa--i-taad-on. M___ l_____ o_ j_________________ M-i- l-n-a- o- j-l-p-l-i-t-a-i-n- --------------------------------- Meie linnas on jalgpallistaadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. S-----n--a-s-un-ga uju----a-sei-. S___ o_ k_ s______ u_____________ S-i- o- k- s-u-a-a u-u-i-b-s-e-n- --------------------------------- Siin on ka saunaga ujumisbassein. 0
Ir yra golfo aikštė. Ja --l--v---ak. J_ g___________ J- g-l-i-ä-j-k- --------------- Ja golfiväljak. 0
Ką rodo per televizorių? M-- ---eka-t-tu---? M__ t_______ t_____ M-s t-l-k-s- t-l-b- ------------------- Mis telekast tuleb? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. He-k-l --le- j-lgpal------. H_____ t____ j_____________ H-t-e- t-l-b j-l-p-l-i-ä-g- --------------------------- Hetkel tuleb jalgpallimäng. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Saksa-meesk-nd-m-n--b--n-lism-a----tu. S____ m_______ m_____ I________ v_____ S-k-a m-e-k-n- m-n-i- I-g-i-m-a v-s-u- -------------------------------------- Saksa meeskond mängib Inglismaa vastu. 0
Kas laimi? K----õi-a-? K__ v______ K-s v-i-a-? ----------- Kes võidab? 0
Neturiu supratimo / nežinau. M-l--i o-e a-m-gi. M__ e_ o__ a______ M-l e- o-e a-m-g-. ------------------ Mul ei ole aimugi. 0
Šiuo metu lygiosios. Pra-gu-on--e-- --r-n-. P_____ o_ s___ v______ P-a-g- o- s-i- v-r-n-. ---------------------- Praegu on seis võrdne. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. V----k-k-h-u-ik-on Be---ast. V______________ o_ B________ V-l-a-u-o-t-n-k o- B-l-i-s-. ---------------------------- Väljakukohtunik on Belgiast. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. N-üd tul------istus----. N___ t____ k____________ N-ü- t-l-b k-r-s-u-l-ö-. ------------------------ Nüüd tuleb karistuslöök. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Vä-a-- -ks n-l-! V_____ Ü__ n____ V-r-v- Ü-s n-l-! ---------------- Värav! Üks null! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...