Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   fi Liikunta

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [neljäkymmentäyhdeksän]

Liikunta

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ha-ra----ko ----unta-? H__________ l_________ H-r-a-t-t-o l-i-u-t-a- ---------------------- Harrastatko liikuntaa? 0
Taip, aš privalau judėti. Kyl------nun ----ä ---kk-a. K_____ m____ p____ l_______ K-l-ä- m-n-n p-t-ä l-i-k-a- --------------------------- Kyllä, minun pitää liikkua. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Kä-- lii--n-as--rass-. K___ l________________ K-y- l-i-u-t-s-u-a-s-. ---------------------- Käyn liikuntaseurassa. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Me--el-amm- --lkapallo-. M_ p_______ j___________ M- p-l-a-m- j-l-a-a-l-a- ------------------------ Me pelaamme jalkapalloa. 0
Kartais (mes) plaukome. Jos--s ---u--me. J_____ m_ u_____ J-s-u- m- u-m-e- ---------------- Joskus me uimme. 0
Arba važinėjamės dviračiais. T--------- -yör---ä. T__ a_____ p________ T-i a-a-m- p-ö-ä-l-. -------------------- Tai ajamme pyörällä. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. Ka--u--issa--e -n-ja-k--allos--dio--. K_____________ o_ j__________________ K-u-u-g-s-a-m- o- j-l-a-a-l-s-a-i-n-. ------------------------------------- Kaupungissamme on jalkapallostadioni. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. O--my-- ui-ah-l-- sa-n-n kans--. O_ m___ u________ s_____ k______ O- m-ö- u-m-h-l-i s-u-a- k-n-s-. -------------------------------- On myös uimahalli saunan kanssa. 0
Ir yra golfo aikštė. Ja--n--l-m-ssa----fkent-ä. J_ o_ o_______ g__________ J- o- o-e-a-s- g-l-k-n-t-. -------------------------- Ja on olemassa golfkenttä. 0
Ką rodo per televizorių? Mi------kk-ri-t--tule-? M___ t__________ t_____ M-t- t-l-k-r-s-a t-l-e- ----------------------- Mitä telkkarista tulee? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Sie--ä-t-l----a---p-ll--o-t--u. S_____ t____ j_________________ S-e-t- t-l-e j-l-a-a-l---t-e-u- ------------------------------- Sieltä tulee jalkapallo-ottelu. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Saks-- ---k-ue p--aa e-glan-i- -a--aa-. S_____ j______ p____ e________ v_______ S-k-a- j-u-k-e p-l-a e-g-a-t-a v-s-a-n- --------------------------------------- Saksan joukkue pelaa englantia vastaan. 0
Kas laimi? Kuk----it-a-? K___ v_______ K-k- v-i-t-a- ------------- Kuka voittaa? 0
Neturiu supratimo / nežinau. M-n-l-a--- o-- a-----u--ak-a-. M______ e_ o__ a______________ M-n-l-a e- o-e a-v-s-u-t-k-a-. ------------------------------ Minulla ei ole aavistustakaan. 0
Šiuo metu lygiosios. T-llä-h-t---lä -e-- -n -a-an. T____ h_______ p___ o_ t_____ T-l-ä h-t-e-l- p-l- o- t-s-n- ----------------------------- Tällä hetkellä peli on tasan. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Tu-ma-i t-----Bel-ia--a. T______ t____ B_________ T-o-a-i t-l-e B-l-i-s-a- ------------------------ Tuomari tulee Belgiasta. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Nyt--u-ee ---ga-s--spotk-. N__ t____ r_______________ N-t t-l-e r-n-a-s-u-p-t-u- -------------------------- Nyt tulee rangaistuspotku. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Maal-- Yks- -ol--! M_____ Y___ n_____ M-a-i- Y-s- n-l-a- ------------------ Maali! Yksi nolla! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...