Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   sv Sport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [fyrtionio]

Sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Utö-ar-du------? U_____ d_ s_____ U-ö-a- d- s-o-t- ---------------- Utövar du sport? 0
Taip, aš privalau judėti. J-, j-g--å------ra-p---ig. J__ j__ m____ r___ p_ m___ J-, j-g m-s-e r-r- p- m-g- -------------------------- Ja, jag måste röra på mig. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Ja---r-m-d-i--n-i-r-ttsföre--ng. J__ ä_ m__ i e_ i_______________ J-g ä- m-d i e- i-r-t-s-ö-e-i-g- -------------------------------- Jag är med i en idrottsförening. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. V- sp--a--f-t-o-l. V_ s_____ f_______ V- s-e-a- f-t-o-l- ------------------ Vi spelar fotboll. 0
Kartais (mes) plaukome. I-l--d s-m-a--v-. I_____ s_____ v__ I-l-n- s-m-a- v-. ----------------- Ibland simmar vi. 0
Arba važinėjamės dviračiais. El-e- så cykla----. E____ s_ c_____ v__ E-l-r s- c-k-a- v-. ------------------- Eller så cyklar vi. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. I -år-st-d--i--- -n-f-t--llss----o-. I v__ s___ f____ e_ f_______________ I v-r s-a- f-n-s e- f-t-o-l-s-a-i-n- ------------------------------------ I vår stad finns en fotbollsstadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. D-t--in----v-----mha-l -ed --s-u. D__ f____ ä___ s______ m__ b_____ D-t f-n-s ä-e- s-m-a-l m-d b-s-u- --------------------------------- Det finns även simhall med bastu. 0
Ir yra golfo aikštė. O----et--inns -n---lf--na. O__ d__ f____ e_ g________ O-h d-t f-n-s e- g-l-b-n-. -------------------------- Och det finns en golfbana. 0
Ką rodo per televizorių? V-d -lir--e- -å-T-? V__ b___ d__ p_ T__ V-d b-i- d-t p- T-? ------------------- Vad blir det på TV? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Jus- ----r------- -----l-s-at--. J___ n_ ä_ d__ e_ f_____________ J-s- n- ä- d-t e- f-t-o-l-m-t-h- -------------------------------- Just nu är det en fotbollsmatch. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Det --s-a -a-e- s-elar--ot-det-e----s-a. D__ t____ l____ s_____ m__ d__ e________ D-t t-s-a l-g-t s-e-a- m-t d-t e-g-l-k-. ---------------------------------------- Det tyska laget spelar mot det engelska. 0
Kas laimi? V-m--inner? V__ v______ V-m v-n-e-? ----------- Vem vinner? 0
Neturiu supratimo / nežinau. Ja-------n-----ning. J__ h__ i____ a_____ J-g h-r i-g-n a-i-g- -------------------- Jag har ingen aning. 0
Šiuo metu lygiosios. J-s- -u----r-det oa-g-ort. J___ n_ s___ d__ o________ J-s- n- s-å- d-t o-v-j-r-. -------------------------- Just nu står det oavgjort. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Dom-ren ko--er --å- -el-ie-. D______ k_____ f___ B_______ D-m-r-n k-m-e- f-å- B-l-i-n- ---------------------------- Domaren kommer från Belgien. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. N--bl-r--e---tr-ff----k. N_ b___ d__ s___________ N- b-i- d-t s-r-f-s-a-k- ------------------------ Nu blir det straffspark. 0
Įvartis! Vienas — nulis! M-l!-Ett ---l! M___ E__ n____ M-l- E-t n-l-! -------------- Mål! Ett noll! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...