Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   bs Obavljanje potrepština

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [pedeset i jedan]

Obavljanje potrepština

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Ho-u - -ib---t-ku. H___ u b__________ H-ć- u b-b-i-t-k-. ------------------ Hoću u biblioteku. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. Ho-u---k------u. H___ u k________ H-ć- u k-j-ž-r-. ---------------- Hoću u knjižaru. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Ho-u--- ki--k-. H___ d_ k______ H-ć- d- k-o-k-. --------------- Hoću do kioska. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Ja----- -a i-na-m-- k-j---. J_ h___ d_ i_______ k______ J- h-ć- d- i-n-j-i- k-j-g-. --------------------------- Ja hoću da iznajmim knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. J--h-ć---- -u--m kn--gu. J_ h___ d_ k____ k______ J- h-ć- d- k-p-m k-j-g-. ------------------------ Ja hoću da kupim knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. J------ da -u--m n-----. J_ h___ d_ k____ n______ J- h-ć- d- k-p-m n-v-n-. ------------------------ Ja hoću da kupim novine. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. J- ho-u - ---li-t-ku--a-izn-j--- k---gu. J_ h___ u b_________ d_ i_______ k______ J- h-ć- u b-b-i-t-k- d- i-n-j-i- k-j-g-. ---------------------------------------- Ja hoću u biblioteku da iznajmim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Ja --ć- u k-ji---u da ku-im knj-gu. J_ h___ u k_______ d_ k____ k______ J- h-ć- u k-j-ž-r- d- k-p-m k-j-g-. ----------------------------------- Ja hoću u knjižaru da kupim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. J----ću -o k-oska -a-k-p----o---e. J_ h___ d_ k_____ d_ k____ n______ J- h-ć- d- k-o-k- d- k-p-m n-v-n-. ---------------------------------- Ja hoću do kioska da kupim novine. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Ja---ć- d----t-čar-. J_ h___ d_ o________ J- h-ć- d- o-t-č-r-. -------------------- Ja hoću do optičara. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. J- hoću-d- sup--m--keta. J_ h___ d_ s____________ J- h-ć- d- s-p-r-a-k-t-. ------------------------ Ja hoću do supermarketa. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Ja--oću-do--ek-r-. J_ h___ d_ p______ J- h-ć- d- p-k-r-. ------------------ Ja hoću do pekara. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Ja --ć--d--ku--m na--a-e. J_ h___ d_ k____ n_______ J- h-ć- d- k-p-m n-o-a-e- ------------------------- Ja hoću da kupim naočale. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Ja -oću -a k---m vo-e-i-p----e. J_ h___ d_ k____ v___ i p______ J- h-ć- d- k-p-m v-ć- i p-v-ć-. ------------------------------- Ja hoću da kupim voće i povrće. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. J--hoću d- kupim -e-ič-- -----eb. J_ h___ d_ k____ z______ i h_____ J- h-ć- d- k-p-m z-m-č-e i h-j-b- --------------------------------- Ja hoću da kupim zemičke i hljeb. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Ja h-ć- do----ičara -a -u-im n--č---. J_ h___ d_ o_______ d_ k____ n_______ J- h-ć- d- o-t-č-r- d- k-p-m n-o-a-e- ------------------------------------- Ja hoću do optičara da kupim naočale. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. J--hoću-do --------ke-a--------m -oće-- pov---. J_ h___ d_ s___________ d_ k____ v___ i p______ J- h-ć- d- s-p-r-a-k-t- d- k-p-m v-ć- i p-v-ć-. ----------------------------------------------- Ja hoću do supermarketa da kupim voće i povrće. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Ja-h-ć---- --kara -a--u-im ---i-------l---. J_ h___ d_ p_____ d_ k____ z______ i h_____ J- h-ć- d- p-k-r- d- k-p-m z-m-č-e i h-j-b- ------------------------------------------- Ja hoću do pekara da kupim zemičke i hljeb. 0

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.