Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   hu Bevásárlás

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [ötvennégy]

Bevásárlás

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. S---et-ék ven-- --y-------k--. S________ v____ e__ a_________ S-e-e-n-k v-n-i e-y a-á-d-k-t- ------------------------------ Szeretnék venni egy ajándékot. 0
Bet ką nors nebrangaus. De -----úl -r-g-t. D_ n__ t__ d______ D- n-m t-l d-á-á-. ------------------ De nem túl drágát. 0
Gal rankinę? T-l-- -g- k-z-tás---? T____ e__ k__________ T-l-n e-y k-z-t-s-á-? --------------------- Talán egy kézitáskát? 0
Kokios spalvos norėtumėte? M-ly-n ----t-s-e-et-e? M_____ s____ s________ M-l-e- s-í-t s-e-e-n-? ---------------------- Milyen színt szeretne? 0
Juodą, rudą ar baltą? F-----t,--a-nát --g- --h---t? F_______ b_____ v___ f_______ F-k-t-t- b-r-á- v-g- f-h-r-t- ----------------------------- Feketét, barnát vagy fehéret? 0
Didelę ar mažą? E-- -ag-----v-gy e-y kics--? E__ n______ v___ e__ k______ E-y n-g-o-, v-g- e-y k-c-i-? ---------------------------- Egy nagyot, vagy egy kicsit? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? M-- s-a-a--e-t-nézn--? M__ s_____ e__ n______ M-g s-a-a- e-t n-z-e-? ---------------------- Meg szabad ezt néznem? 0
Ar ji odinė? B--b-l-v-n? B_____ v___ B-r-ő- v-n- ----------- Bőrből van? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? V-gy--ű-őr-ő---a-? V___ m_______ v___ V-g- m-b-r-ő- v-n- ------------------ Vagy műbőrből van? 0
Žinoma, iš odos. Bő-b-- -e-m-s-e-ese-. B_____ t_____________ B-r-ő- t-r-é-z-t-s-n- --------------------- Bőrből természetesen. 0
Tai labai gera kokybė. Ez--------ö--sen-j--m-n---gű---u. E_ e__ k________ j_ m_______ á___ E- e-y k-l-n-s-n j- m-n-s-g- á-u- --------------------------------- Ez egy különösen jó minőségű áru. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. É--- -éz--á-ka ára-v-------na---n -edve-ö. É_ a k________ á__ v______ n_____ k_______ É- a k-z-t-s-a á-a v-l-b-n n-g-o- k-d-e-ö- ------------------------------------------ És a kézitáska ára valóban nagyon kedvezö. 0
Ji man patinka. E- tet-z-k--eke-. E_ t______ n_____ E- t-t-z-k n-k-m- ----------------- Ez tetszik nekem. 0
Aš ją perku. E----e---m. E__ v______ E-t v-s-e-. ----------- Ezt veszem. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? E-etle--vi-s-a---r-l-ete- e--? E______ v________________ e___ E-e-l-g v-s-z-c-e-é-h-t-m e-t- ------------------------------ Esetleg visszacserélhetem ezt? 0
Savaime suprantama. M-gá----é---tődő. M______ é________ M-g-t-l é-t-t-d-. ----------------- Magától értetődő. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. B--so-----ju- -in- -gy--já-d--. B____________ m___ e__ a_______ B-c-o-a-o-j-k m-n- e-y a-á-d-k- ------------------------------- Becsomagoljuk mint egy ajándék. 0
Štai ten yra kasa. A-tú--lda-o--van----é-ztá-. A t_________ v__ a p_______ A t-l-l-a-o- v-n a p-n-t-r- --------------------------- A túloldalon van a pénztár. 0

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...