Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   fi Tunteita

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [viisikymmentäkuusi]

Tunteita

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. t--d- m-eli t____ m____ t-h-ä m-e-i ----------- tehdä mieli 0
(Mes) norime. / Turime norą. M-idä- -e------e--. M_____ t____ m_____ M-i-ä- t-k-e m-e-i- ------------------- Meidän tekee mieli. 0
(Mes) neturime norą. M--d----i t-e -i-li. M_____ e_ t__ m_____ M-i-ä- e- t-e m-e-i- -------------------- Meidän ei tee mieli. 0
Bijoti p--o-t-a p_______ p-l-t-a- -------- pelottaa 0
(Aš) bijau. Mi-u--p---tt--. M____ p________ M-n-a p-l-t-a-. --------------- Minua pelottaa. 0
(Aš) nebijau. M------- --l---. M____ e_ p______ M-n-a e- p-l-t-. ---------------- Minua ei pelota. 0
Turėti laiko o-l- ai-aa o___ a____ o-l- a-k-a ---------- olla aikaa 0
Jis turi laiko. Hä--llä-on--ik-a. H______ o_ a_____ H-n-l-ä o- a-k-a- ----------------- Hänellä on aikaa. 0
Jis neturi laiko. H----l---- o-e--i-a-. H______ e_ o__ a_____ H-n-l-ä e- o-e a-k-a- --------------------- Hänellä ei ole aikaa. 0
Nuobodžiauti ol-a-tylsää o___ t_____ o-l- t-l-ä- ----------- olla tylsää 0
Ji nuobodžiauja. H---l-ä-o- t--sä-. H______ o_ t______ H-n-l-ä o- t-l-ä-. ------------------ Hänellä on tylsää. 0
Ji nenuobodžiauja. Hän--lä-ei o-- t-lsä-. H______ e_ o__ t______ H-n-l-ä e- o-e t-l-ä-. ---------------------- Hänellä ei ole tylsää. 0
Būti išalkus o--- -älkä o___ n____ o-l- n-l-ä ---------- olla nälkä 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? O--o -eil-ä nä-k-? O___ t_____ n_____ O-k- t-i-l- n-l-ä- ------------------ Onko teillä nälkä? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? E--ö-te--lä ol---äl-ä? E___ t_____ o__ n_____ E-k- t-i-l- o-e n-l-ä- ---------------------- Eikö teillä ole nälkä? 0
Būti ištroškus ol-a-jano o___ j___ o-l- j-n- --------- olla jano 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. Heil-ä-on j-no. H_____ o_ j____ H-i-l- o- j-n-. --------------- Heillä on jano. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. H-illä-e--o-e j-n-. H_____ e_ o__ j____ H-i-l- e- o-e j-n-. ------------------- Heillä ei ole jano. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!