Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   fr Les sentiments

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [cinquante-six]

Les sentiments

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. a-----e---e a____ e____ a-o-r e-v-e ----------- avoir envie 0
(Mes) norime. / Turime norą. N-u- avo---e-v-e. N___ a____ e_____ N-u- a-o-s e-v-e- ----------------- Nous avons envie. 0
(Mes) neturime norą. N----n-a---s--a- -n-i-. N___ n______ p__ e_____ N-u- n-a-o-s p-s e-v-e- ----------------------- Nous n’avons pas envie. 0
Bijoti a-oir---ur a____ p___ a-o-r p-u- ---------- avoir peur 0
(Aš) bijau. J’a-----r. J___ p____ J-a- p-u-. ---------- J’ai peur. 0
(Aš) nebijau. J----a- --- -eu-. J_ n___ p__ p____ J- n-a- p-s p-u-. ----------------- Je n’ai pas peur. 0
Turėti laiko a-o---le-t---s a____ l_ t____ a-o-r l- t-m-s -------------- avoir le temps 0
Jis turi laiko. Il a -- t-mps. I_ a l_ t_____ I- a l- t-m-s- -------------- Il a le temps. 0
Jis neturi laiko. I- n’a -as-l- -emp-. I_ n__ p__ l_ t_____ I- n-a p-s l- t-m-s- -------------------- Il n’a pas le temps. 0
Nuobodžiauti s----uyer s________ s-e-n-y-r --------- s’ennuyer 0
Ji nuobodžiauja. E-le s’---u-e. E___ s________ E-l- s-e-n-i-. -------------- Elle s’ennuie. 0
Ji nenuobodžiauja. Elle -------n-ie---s. E___ n_ s_______ p___ E-l- n- s-e-n-i- p-s- --------------------- Elle ne s’ennuie pas. 0
Būti išalkus av------im a____ f___ a-o-r f-i- ---------- avoir faim 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Av-z-vo-s ---- ? A________ f___ ? A-e---o-s f-i- ? ---------------- Avez-vous faim ? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? N’---z----s-----fa-m ? N__________ p__ f___ ? N-a-e---o-s p-s f-i- ? ---------------------- N’avez-vous pas faim ? 0
Būti ištroškus avoi- so-f a____ s___ a-o-r s-i- ---------- avoir soif 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. I----n--s-if. I__ o__ s____ I-s o-t s-i-. ------------- Ils ont soif. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. Ils-n---- p-s-s-if. I__ n____ p__ s____ I-s n-o-t p-s s-i-. ------------------- Ils n’ont pas soif. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!