Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   ja 体の部分

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [五十八]

58 [Isoya]

体の部分

karada no bubun

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. 男性の 絵を 描きます 。 男性の 絵を 描きます 。 男性の 絵を 描きます 。 男性の 絵を 描きます 。 男性の 絵を 描きます 。 0
karad--n------n k_____ n_ b____ k-r-d- n- b-b-n --------------- karada no bubun
Pirmiausia galvą. まず 頭 。 まず 頭 。 まず 頭 。 まず 頭 。 まず 頭 。 0
kar-da ---bu-un k_____ n_ b____ k-r-d- n- b-b-n --------------- karada no bubun
Vyras nešioja skrybėlę. 男性は 帽子を かぶって います 。 男性は 帽子を かぶって います 。 男性は 帽子を かぶって います 。 男性は 帽子を かぶって います 。 男性は 帽子を かぶって います 。 0
d--se- no e---ka-im--u. d_____ n_ e o k________ d-n-e- n- e o k-k-m-s-. ----------------------- dansei no e o kakimasu.
Plaukų nematyti. 髪の毛は 見えません 。 髪の毛は 見えません 。 髪の毛は 見えません 。 髪の毛は 見えません 。 髪の毛は 見えません 。 0
d---e- -- - --k-----s-. d_____ n_ e o k________ d-n-e- n- e o k-k-m-s-. ----------------------- dansei no e o kakimasu.
Ausų taip pat nematyti. 耳も 見えません 。 耳も 見えません 。 耳も 見えません 。 耳も 見えません 。 耳も 見えません 。 0
d--s-i--- - -----im-s-. d_____ n_ e o k________ d-n-e- n- e o k-k-m-s-. ----------------------- dansei no e o kakimasu.
Nugaros taip pat nematyti. 背中も 見えません 。 背中も 見えません 。 背中も 見えません 。 背中も 見えません 。 背中も 見えません 。 0
ma-u --a--. m___ a_____ m-z- a-a-a- ----------- mazu atama.
(Aš) piešiu akis ir burną. 目と 口を 描きます 。 目と 口を 描きます 。 目と 口を 描きます 。 目と 口を 描きます 。 目と 口を 描きます 。 0
m--- a--ma. m___ a_____ m-z- a-a-a- ----------- mazu atama.
Vyras šoka ir juokiasi. 男性は 踊りながら 笑って います 。 男性は 踊りながら 笑って います 。 男性は 踊りながら 笑って います 。 男性は 踊りながら 笑って います 。 男性は 踊りながら 笑って います 。 0
ma-u ---m-. m___ a_____ m-z- a-a-a- ----------- mazu atama.
Vyras turi ilgą nosį. 男性の 鼻は 長い です 。 男性の 鼻は 長い です 。 男性の 鼻は 長い です 。 男性の 鼻は 長い です 。 男性の 鼻は 長い です 。 0
da-se- w- b-sh- - kabut------s-. d_____ w_ b____ o k______ i_____ d-n-e- w- b-s-i o k-b-t-e i-a-u- -------------------------------- dansei wa bōshi o kabutte imasu.
Rankose jis laiko lazdą. 手に 杖を 持って います 。 手に 杖を 持って います 。 手に 杖を 持って います 。 手に 杖を 持って います 。 手に 杖を 持って います 。 0
d-n--i-wa-b-shi --kabu--e imas-. d_____ w_ b____ o k______ i_____ d-n-e- w- b-s-i o k-b-t-e i-a-u- -------------------------------- dansei wa bōshi o kabutte imasu.
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. 首に ショールを 巻いて います 。 首に ショールを 巻いて います 。 首に ショールを 巻いて います 。 首に ショールを 巻いて います 。 首に ショールを 巻いて います 。 0
dan-e- w- bōsh----k--utt--i--s-. d_____ w_ b____ o k______ i_____ d-n-e- w- b-s-i o k-b-t-e i-a-u- -------------------------------- dansei wa bōshi o kabutte imasu.
Dabar žiema ir šalta. 冬 なので 寒い です 。 冬 なので 寒い です 。 冬 なので 寒い です 。 冬 なので 寒い です 。 冬 なので 寒い です 。 0
kam-no-e--- ---m--en. k_______ w_ m________ k-m-n-k- w- m-e-a-e-. --------------------- kaminoke wa miemasen.
Rankos stiprios. 腕は たくましい です 。 腕は たくましい です 。 腕は たくましい です 。 腕は たくましい です 。 腕は たくましい です 。 0
ka----ke -- mi--as-n. k_______ w_ m________ k-m-n-k- w- m-e-a-e-. --------------------- kaminoke wa miemasen.
Kojos taip pat stiprios. 脚も たくましい です 。 脚も たくましい です 。 脚も たくましい です 。 脚も たくましい です 。 脚も たくましい です 。 0
k-m-nok- -a-m---ase-. k_______ w_ m________ k-m-n-k- w- m-e-a-e-. --------------------- kaminoke wa miemasen.
Vyras yra iš sniego. 男性は 雪で 出来て います 。 男性は 雪で 出来て います 。 男性は 雪で 出来て います 。 男性は 雪で 出来て います 。 男性は 雪で 出来て います 。 0
mi-i-m- mie--se-. m___ m_ m________ m-m- m- m-e-a-e-. ----------------- mimi mo miemasen.
Jis nenešioja kelnių ir palto. 彼は ズボンも コートも 着て いません 。 彼は ズボンも コートも 着て いません 。 彼は ズボンも コートも 着て いません 。 彼は ズボンも コートも 着て いません 。 彼は ズボンも コートも 着て いません 。 0
m-m- mo--i-mas-n. m___ m_ m________ m-m- m- m-e-a-e-. ----------------- mimi mo miemasen.
Bet vyrui nešalta. でも 男性は 震えて いません 。 でも 男性は 震えて いません 。 でも 男性は 震えて いません 。 でも 男性は 震えて いません 。 でも 男性は 震えて いません 。 0
m-mi -o mi-m----. m___ m_ m________ m-m- m- m-e-a-e-. ----------------- mimi mo miemasen.
Jis yra senis besmegenis. 彼は 雪だるま です 。 彼は 雪だるま です 。 彼は 雪だるま です 。 彼は 雪だるま です 。 彼は 雪だるま です 。 0
s-naka mo---emasen. s_____ m_ m________ s-n-k- m- m-e-a-e-. ------------------- senaka mo miemasen.

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…