Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 1   »   nn Nekting 1

64 [šešiasdešimt keturi]

Neiginys 1

Neiginys 1

64 [sekstifire]

Nekting 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) nesuprantu žodžio. E- --rstår----j- -et --d-t. E_ f______ i____ d__ o_____ E- f-r-t-r i-k-e d-t o-d-t- --------------------------- Eg forstår ikkje det ordet. 0
(Aš) nesuprantu sakinio. E- --rstår ----e --------inga. E_ f______ i____ d__ s________ E- f-r-t-r i-k-e d-n s-t-i-g-. ------------------------------ Eg forstår ikkje den setninga. 0
(Aš) nesuprantu reikšmės. Eg -o--------k-e k-- -et --ty-. E_ f______ i____ k__ d__ b_____ E- f-r-t-r i-k-e k-a d-t b-t-r- ------------------------------- Eg forstår ikkje kva det betyr. 0
mokytojas l-r---n l______ l-r-r-n ------- læraren 0
Ar suprantate mokytoją? S--ø-a- d- læ-ar--? S______ d_ l_______ S-j-n-r d- l-r-r-n- ------------------- Skjønar du læraren? 0
Taip, aš jį gerai suprantu. J-, -- -k---a- h---g--t. J__ e_ s______ h__ g____ J-, e- s-j-n-r h-n g-d-. ------------------------ Ja, eg skjønar han godt. 0
mokytoja l--aren l______ l-r-r-n ------- læraren 0
Ar suprantate mokytoją? Sk-ø--- du lærar-n? S______ d_ l_______ S-j-n-r d- l-r-r-n- ------------------- Skjønar du læraren? 0
Taip, aš ją gerai suprantu. J---eg --jø-a- h---e-godt. J__ e_ s______ h____ g____ J-, e- s-j-n-r h-n-e g-d-. -------------------------- Ja, eg skjønar henne godt. 0
Žmonės fo-k f___ f-l- ---- folk 0
Ar suprantate tuos žmones? Forstå--du dei-f-l--? F______ d_ d__ f_____ F-r-t-r d- d-i f-l-a- --------------------- Forstår du dei folka? 0
Ne, aš jų gerai nesuprantu. Ne-, -g fo--t-r --- --k-e-så-go-t. N___ e_ f______ d__ i____ s_ g____ N-i- e- f-r-t-r d-i i-k-e s- g-d-. ---------------------------------- Nei, eg forstår dei ikkje så godt. 0
draugė ve---na v______ v-n-n-a ------- veninna 0
Ar turite draugę? H-r -u -- v-n--ne-- ein -j-r-st? H__ d_ e_ v______ / e__ k_______ H-r d- e- v-n-n-e / e-n k-æ-a-t- -------------------------------- Har du ei veninne / ein kjærast? 0
Taip, turiu. Ja, det-har-e-. J__ d__ h__ e__ J-, d-t h-r e-. --------------- Ja, det har eg. 0
duktė / dukra dott-ra d______ d-t-e-a ------- dottera 0
Ar turite dukterį? H-r -u--i do--er? H__ d_ e_ d______ H-r d- e- d-t-e-? ----------------- Har du ei dotter? 0
Ne, neturiu. Nei, -e- har ---i-kj-. N___ d__ h__ e_ i_____ N-i- d-t h-r e- i-k-e- ---------------------- Nei, det har eg ikkje. 0

Aklieji daug geriau supranta kalbą

Tie, kas prastai mato, geriau girdi. Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime. Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą! Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų. Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų. Juose buvo specialiai pagreitinta kalba. Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato. Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė. Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis. Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs. Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių. Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas. Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu. Dalyviai turėjo įvertinti sakinius. Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai. Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys. Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas. Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį. Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai. Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas. Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau. Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau. Tačiau mokslininkai turi teoriją. Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau. Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją. Ši sritis aklųjų nėra naudojama. Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai. Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…