Я--- --ни-----------во.
Я н_ п______ э__ с_____
Я н- п-н-м-ю э-о с-о-о-
-----------------------
Я не понимаю это слово. 0 O-ri-saniye 1O__________ 1O-r-t-a-i-e 1-------------Otritsaniye 1
Я-------и-а- -т- пре---жени-.
Я н_ п______ э__ п___________
Я н- п-н-м-ю э-о п-е-л-ж-н-е-
-----------------------------
Я не понимаю это предложение. 0 Ot--tsa---- 1O__________ 1O-r-t-a-i-e 1-------------Otritsaniye 1
Я ---пони-а---чт- э-- з-а---.
Я н_ п_______ ч__ э__ з______
Я н- п-н-м-ю- ч-о э-о з-а-и-.
-----------------------------
Я не понимаю, что это значит. 0 Y---e -on-m-yu--to -lo--.Y_ n_ p_______ e__ s_____Y- n- p-n-m-y- e-o s-o-o--------------------------Ya ne ponimayu eto slovo.
Да,-- его хо---о-п-----ю.
Д__ я е__ х_____ п_______
Д-, я е-о х-р-ш- п-н-м-ю-
-------------------------
Да, я его хорошо понимаю. 0 Y---e-p--imay--et-----dlozhe-i-e.Y_ n_ p_______ e__ p_____________Y- n- p-n-m-y- e-o p-e-l-z-e-i-e----------------------------------Ya ne ponimayu eto predlozheniye.
Да--- -ё----ош- --ним--.
Д__ я е_ х_____ п_______
Д-, я е- х-р-ш- п-н-м-ю-
------------------------
Да, я её хорошо понимаю. 0 Ya n- --ni-------hto-----zna--i-.Y_ n_ p________ c___ e__ z_______Y- n- p-n-m-y-, c-t- e-o z-a-h-t----------------------------------Ya ne ponimayu, chto eto znachit.
Н--,-я ----е-о--н- --р--о-п-н-ма-.
Н___ я и_ н_ о____ х_____ п_______
Н-т- я и- н- о-е-ь х-р-ш- п-н-м-ю-
----------------------------------
Нет, я их не очень хорошо понимаю. 0 U---t-lʹU_______U-h-t-l---------Uchitelʹ
Да, - ---я --ть-п---у-а.
Д__ у м___ е___ п_______
Д-, у м-н- е-т- п-д-у-а-
------------------------
Да, у меня есть подруга. 0 Vy-p--im--et--u-h-t---a?V_ p_________ u_________V- p-n-m-y-t- u-h-t-l-a-------------------------Vy ponimayete uchitelya?
Tie, kas prastai mato, geriau girdi.
Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime.
Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą!
Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų.
Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų.
Juose buvo specialiai pagreitinta kalba.
Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato.
Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė.
Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis.
Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs.
Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių.
Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas.
Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu.
Dalyviai turėjo įvertinti sakinius.
Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai.
Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys.
Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas.
Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį.
Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai.
Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas.
Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau.
Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau.
Tačiau mokslininkai turi teoriją.
Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau.
Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją.
Ši sritis aklųjų nėra naudojama.
Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai.
Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…