Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   af Ontkenning 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [vyf en sestig]

Ontkenning 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? I- -i- ri-- du-r? I_ d__ r___ d____ I- d-e r-n- d-u-? ----------------- Is die ring duur? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-e, -it kos m-a---et--e----d--d--u-o. N___ d__ k__ m___ n__ e_________ E____ N-e- d-t k-s m-a- n-t e-n-o-d-r- E-r-. -------------------------------------- Nee, dit kos maar net eenhonderd Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Maa-----h----et-v-ft-g. M___ e_ h__ n__ v______ M-a- e- h-t n-t v-f-i-. ----------------------- Maar ek het net vyftig. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? I- -y al------? I_ j_ a_ k_____ I- j- a- k-a-r- --------------- Is jy al klaar? 0
Ne, dar ne. N--,---g -ie. N___ n__ n___ N-e- n-g n-e- ------------- Nee, nog nie. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Ma-- -k sa- binn-k-r---laar -e-s. M___ e_ s__ b________ k____ w____ M-a- e- s-l b-n-e-o-t k-a-r w-e-. --------------------------------- Maar ek sal binnekort klaar wees. 0
Ar dar norėtum sriubos? W-l--- -og s-p-hê? W__ j_ n__ s__ h__ W-l j- n-g s-p h-? ------------------ Wil jy nog sop hê? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-e,-e--wil nie m-er--- ni-. N___ e_ w__ n__ m___ h_ n___ N-e- e- w-l n-e m-e- h- n-e- ---------------------------- Nee, ek wil nie meer hê nie. 0
Bet dar porciją ledų. Maa----g--n-r----s. M___ n__ ’_ r______ M-a- n-g ’- r-o-y-. ------------------- Maar nog ’n roomys. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Woo-----a--lank---e-? W___ j_ a_ l___ h____ W-o- j- a- l-n- h-e-? --------------------- Woon jy al lank hier? 0
Ne, tik mėnuo. N-e- -og---t -n---a-d. N___ n__ n__ ’_ m_____ N-e- n-g n-t ’- m-a-d- ---------------------- Nee, nog net ’n maand. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M-ar -k---n-a- -aie-m----. M___ e_ k__ a_ b___ m_____ M-a- e- k-n a- b-i- m-n-e- -------------------------- Maar ek ken al baie mense. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Ga-n--y-m--e---is -oe--y? G___ j_ m___ h___ t__ r__ G-a- j- m-r- h-i- t-e r-? ------------------------- Gaan jy môre huis toe ry? 0
Ne, tik savaitgalį. N--, --r--o-r --e-n-----. N___ e___ o__ d__ n______ N-e- e-r- o-r d-e n-w-e-. ------------------------- Nee, eers oor die naweek. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Ma-- ---------e-- So---- t-r-g. M___ e_ k__ r____ S_____ t_____ M-a- e- k-m r-e-s S-n-a- t-r-g- ------------------------------- Maar ek kom reeds Sondag terug. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Is j-- -ogter r---s ’n-----as-e-e? I_ j__ d_____ r____ ’_ v__________ I- j-u d-g-e- r-e-s ’- v-l-a-s-n-? ---------------------------------- Is jou dogter reeds ’n volwassene? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-e- sy--- no- --t-s---nti-n. N___ s_ i_ n__ n__ s_________ N-e- s- i- n-g n-t s-w-n-i-n- ----------------------------- Nee, sy is nog net sewentien. 0
Bet ji jau turi draugą. M-a--s----- -l-eed- -- kê-el. M___ s_ h__ a______ ’_ k_____ M-a- s- h-t a-r-e-s ’- k-r-l- ----------------------------- Maar sy het alreeds ’n kêrel. 0

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!