Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   et Eitamine 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [kuuskümmend viis]

Eitamine 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? K-s -e- sõ--u----------s? K__ s__ s_____ o_ k______ K-s s-e s-r-u- o- k-l-i-? ------------------------- Kas see sõrmus on kallis? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ei, ----m-ks-- a---l---ad--e-r-t. E__ s__ m_____ a_____ s___ e_____ E-, s-e m-k-a- a-n-l- s-d- e-r-t- --------------------------------- Ei, see maksab ainult sada eurot. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ku------ ---a------v---kümme--. K___ m__ o_ a_____ v___________ K-i- m-l o- a-n-l- v-i-k-m-e-d- ------------------------------- Kuid mul on ainult viiskümmend. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? O--- sa---b--v-lm--? O___ s_ j___ v______ O-e- s- j-b- v-l-i-? -------------------- Oled sa juba valmis? 0
Ne, dar ne. E-,-v--l-m----. E__ v___ m_____ E-, v-e- m-t-e- --------------- Ei, veel mitte. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Ag--k--e--le---a-mi-. A__ k___ o___ v______ A-a k-h- o-e- v-l-i-. --------------------- Aga kohe olen valmis. 0
Ar dar norėtum sriubos? Soo-id-s---e-- s-ppi? S_____ s_ v___ s_____ S-o-i- s- v-e- s-p-i- --------------------- Soovid sa veel suppi? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ei,-m- -- t-h- --hk-m. E__ m_ e_ t___ r______ E-, m- e- t-h- r-h-e-. ---------------------- Ei, ma ei taha rohkem. 0
Bet dar porciją ledų. Ag----el ü---j--tis-. A__ v___ ü__ j_______ A-a v-e- ü-t j-ä-i-t- --------------------- Aga veel üht jäätist. 0
Ar jau seniai čia gyveni? E-ad--a ju----au- -i--? E___ s_ j___ k___ s____ E-a- s- j-b- k-u- s-i-? ----------------------- Elad sa juba kaua siin? 0
Ne, tik mėnuo. Ei,---les--si---- kuud. E__ a____ e______ k____ E-, a-l-s e-i-e-t k-u-. ----------------------- Ei, alles esimest kuud. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. K-------tu-n---ju-a p-l-u-in-m---. K___ m_ t_____ j___ p____ i_______ K-i- m- t-n-e- j-b- p-l-u i-i-e-i- ---------------------------------- Kuid ma tunnen juba palju inimesi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? S---ad-s--ho-me----u? S_____ s_ h____ k____ S-i-a- s- h-m-e k-j-? --------------------- Sõidad sa homme koju? 0
Ne, tik savaitgalį. Ei,---les n-d-l---he----l. E__ a____ n_______________ E-, a-l-s n-d-l-v-h-t-s-l- -------------------------- Ei, alles nädalavahetusel. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. A---ma--ulen---ba pü--päeval ta--s-. A__ m_ t____ j___ p_________ t______ A-a m- t-l-n j-b- p-h-p-e-a- t-g-s-. ------------------------------------ Aga ma tulen juba pühapäeval tagasi. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Ka- s-----a---n -u-----is--------? K__ s_ t____ o_ j___ t____________ K-s s- t-t-r o- j-b- t-i-k-s-a-u-? ---------------------------------- Kas su tütar on juba täiskasvanud? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. E-, -a-on --l-s -e-tse--i--. E__ t_ o_ a____ s___________ E-, t- o- a-l-s s-i-s-t-i-t- ---------------------------- Ei, ta on alles seitseteist. 0
Bet ji jau turi draugą. A---tal-o--j-ba----s----be-. A__ t__ o_ j___ p___________ A-a t-l o- j-b- p-i-s-s-b-r- ---------------------------- Aga tal on juba poiss-sõber. 0

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!