Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   hu Tagadás 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [hatvanöt]

Tagadás 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? D---a ----űrű? D____ a g_____ D-á-a a g-ű-ű- -------------- Drága a gyűrű? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne-- csak---á--e--ó-a-ke--l. N___ c___ s___ e_____ k_____ N-m- c-a- s-á- e-r-b- k-r-l- ---------------------------- Nem, csak száz euróba kerül. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. De --ke- csa- ----- van. D_ n____ c___ ö____ v___ D- n-k-m c-a- ö-v-n v-n- ------------------------ De nekem csak ötven van. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? K-sz-v-g- m--? K___ v___ m___ K-s- v-g- m-r- -------------- Kész vagy már? 0
Ne, dar ne. N----------m. N___ m__ n___ N-m- m-g n-m- ------------- Nem, még nem. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. D- m--d--rt k---e--v----k. D_ m_______ k_____ v______ D- m-n-j-r- k-s-e- v-g-o-. -------------------------- De mindjárt készen vagyok. 0
Ar dar norėtum sriubos? S-e-et-é--m-g-le-e--? S________ m__ l______ S-e-e-n-l m-g l-v-s-? --------------------- Szeretnél még levest? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-m, n----kar-- tö----. N___ n__ a_____ t______ N-m- n-m a-a-o- t-b-e-. ----------------------- Nem, nem akarok többet. 0
Bet dar porciją ledų. De- --g --y----y---t-t. D__ m__ e__ f__________ D-, m-g e-y f-g-l-l-o-. ----------------------- De, még egy fagylaltot. 0
Ar jau seniai čia gyveni? M-----g-t- --k-- ---? M__ r_____ l____ i___ M-r r-g-t- l-k-z i-t- --------------------- Már régóta laksz itt? 0
Ne, tik mėnuo. N-m---ég --ak e---h-nap--. N___ m__ c___ e__ h_______ N-m- m-g c-a- e-y h-n-p-a- -------------------------- Nem, még csak egy hónapja. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. D----r sok--m-e-t--s--r-k. D_ m__ s__ e_____ i_______ D- m-r s-k e-b-r- i-m-r-k- -------------------------- De már sok embert ismerek. 0
Ar rytoj važiuosi namo? H----p-m-sz-ha-a? H_____ m___ h____ H-l-a- m-s- h-z-? ----------------- Holnap mész haza? 0
Ne, tik savaitgalį. N--- el-szö--a --t ----n. N___ e______ a h__ v_____ N-m- e-ő-z-r a h-t v-g-n- ------------------------- Nem, először a hét végén. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. De m-r -a-árn-p-v-ssz-jö-ö-. D_ m__ v_______ v___________ D- m-r v-s-r-a- v-s-z-j-v-k- ---------------------------- De már vasárnap visszajövök. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A --ny-d ---n-t--m-r? A l_____ f______ m___ A l-n-o- f-l-ő-t m-r- --------------------- A lányod felnőtt már? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Nem------- -sak t-z---ét -ve-. N___ ő m__ c___ t_______ é____ N-m- ő m-g c-a- t-z-n-é- é-e-. ------------------------------ Nem, ő még csak tizenhét éves. 0
Bet ji jau turi draugą. De-m-r------gy-bará--a. D_ m__ v__ e__ b_______ D- m-r v-n e-y b-r-t-a- ----------------------- De már van egy barátja. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vengrų (1-100) MP3 vengrų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!