Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   pt Negação 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sessenta e cinco]

Negação 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (PT) Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? O an-l-é-c-r-? O a___ é c____ O a-e- é c-r-? -------------- O anel é caro? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-o----e -ó---sta ----E-r--. N___ e__ s_ c____ c__ E_____ N-o- e-e s- c-s-a c-m E-r-s- ---------------------------- Não, ele só custa cem Euros. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ma- -u------nho ci---ent-. M__ e_ s_ t____ c_________ M-s e- s- t-n-o c-n-u-n-a- -------------------------- Mas eu só tenho cinquenta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? J- a--baste? J_ a________ J- a-a-a-t-? ------------ Já acabaste? 0
Ne, dar ne. Nã-----nda -ão. N___ a____ n___ N-o- a-n-a n-o- --------------- Não, ainda não. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M---já -sto---u-s-. M__ j_ e____ q_____ M-s j- e-t-u q-a-e- ------------------- Mas já estou quase. 0
Ar dar norėtum sriubos? Quer----ais-----? Q_____ m___ s____ Q-e-e- m-i- s-p-? ----------------- Queres mais sopa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nã-,-eu n---q--r---a--. N___ e_ n__ q____ m____ N-o- e- n-o q-e-o m-i-. ----------------------- Não, eu não quero mais. 0
Bet dar porciją ledų. Mas--a-s--m --lad-. M__ m___ u_ g______ M-s m-i- u- g-l-d-. ------------------- Mas mais um gelado. 0
Ar jau seniai čia gyveni? (Voc-- -or---qu- ---m-it- t----? (_____ m___ a___ h_ m____ t_____ (-o-ê- m-r- a-u- h- m-i-o t-m-o- -------------------------------- (Você) mora aqui há muito tempo? 0
Ne, tik mėnuo. Não,--ó -á-u- -ê-. N___ s_ h_ u_ m___ N-o- s- h- u- m-s- ------------------ Não, só há um mês. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Ma- -----nhe-- ---tas p--s-a-. M__ j_ c______ m_____ p_______ M-s j- c-n-e-o m-i-a- p-s-o-s- ------------------------------ Mas já conheço muitas pessoas. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Vai- --anh-------cas- ? V___ a_____ p___ c___ ? V-i- a-a-h- p-r- c-s- ? ----------------------- Vais amanhã para casa ? 0
Ne, tik savaitgalį. Nã----ó n- -i--de--e---a. N___ s_ n_ f__ d_ s______ N-o- s- n- f-m d- s-m-n-. ------------------------- Não, só no fim de semana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Mas----v--t- ---n--d-m---o. M__ e_ v____ j_ n_ d_______ M-s e- v-l-o j- n- d-m-n-o- --------------------------- Mas eu volto já no domingo. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A-tua--ilh--j----ad--ta? A t__ f____ j_ é a______ A t-a f-l-a j- é a-u-t-? ------------------------ A tua filha já é adulta? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Não---la ---te---ez-------a--s. N___ e__ s_ t__ d________ a____ N-o- e-a s- t-m d-z-s-e-e a-o-. ------------------------------- Não, ela só tem dezassete anos. 0
Bet ji jau turi draugą. Ma- já -e--u- ----ra-o. M__ j_ t__ u_ n________ M-s j- t-m u- n-m-r-d-. ----------------------- Mas já tem um namorado. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + portugalų (PT) (1-100) MP3 portugalų (PT) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!