Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ro Negaţie 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [şaizeci şi cinci]

Negaţie 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? E--e--cu-p--n-l-l? E___ s____ i______ E-t- s-u-p i-e-u-? ------------------ Este scump inelul? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-, n- ----ă-d-----o------de --ro. N__ n_ c____ d____ o s___ d_ E____ N-, n- c-s-ă d-c-t o s-t- d- E-r-. ---------------------------------- Nu, nu costă decât o sută de Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. D-r -u-a-----a--------e--. D__ e_ a_ n____ c_________ D-r e- a- n-m-i c-n-i-e-i- -------------------------- Dar eu am numai cincizeci. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? E-t- --ta--e--? E___ g___ d____ E-t- g-t- d-j-? --------------- Eşti gata deja? 0
Ne, dar ne. N-- în-ă-n-. N__ î___ n__ N-, î-c- n-. ------------ Nu, încă nu. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. D---i--d-at su-t -at-. D__ i______ s___ g____ D-r i-e-i-t s-n- g-t-. ---------------------- Dar imediat sunt gata. 0
Ar dar norėtum sriubos? Ma- d--eşt- su--? M__ d______ s____ M-i d-r-ş-i s-p-? ----------------- Mai doreşti supă? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N---n- m-- do---c. N__ n_ m__ d______ N-, n- m-i d-r-s-. ------------------ Nu, nu mai doresc. 0
Bet dar porciją ledų. D-- în-ă-o---g-e--t-. D__ î___ o î_________ D-r î-c- o î-g-e-a-ă- --------------------- Dar încă o îngheţată. 0
Ar jau seniai čia gyveni? L-cui--t- de-mu-t -im- ai--? L________ d_ m___ t___ a____ L-c-i-ş-i d- m-l- t-m- a-c-? ---------------------------- Locuieşti de mult timp aici? 0
Ne, tik mėnuo. N-,--b-a--e o--ună. N__ a___ d_ o l____ N-, a-i- d- o l-n-. ------------------- Nu, abia de o lună. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. D---c----c--ej- mu-t--p-rso-n-. D__ c_____ d___ m____ p________ D-r c-n-s- d-j- m-l-e p-r-o-n-. ------------------------------- Dar cunosc deja multe persoane. 0
Ar rytoj važiuosi namo? M---i------ -c-să? M____ m____ a_____ M-r-i m-i-e a-a-ă- ------------------ Mergi mâine acasă? 0
Ne, tik savaitgalį. N-, --m-i la-----ş-t de săpt--ân-. N__ n____ l_ s______ d_ s_________ N-, n-m-i l- s-â-ş-t d- s-p-ă-â-ă- ---------------------------------- Nu, numai la sfârşit de săptămână. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. D-r mă înto-c--ej- dumi-i--. D__ m_ î_____ d___ d________ D-r m- î-t-r- d-j- d-m-n-c-. ---------------------------- Dar mă întorc deja duminică. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? F-ic- t--es-- -e-- -a-or-? F____ t_ e___ d___ m______ F-i-a t- e-t- d-j- m-j-r-? -------------------------- Fiica ta este deja majoră? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-- ar----m-i-şapt------ece--ni. N__ a__ n____ ş____________ a___ N-, a-e n-m-i ş-p-e-p-e-e-e a-i- -------------------------------- Nu, are numai şaptesprezece ani. 0
Bet ji jau turi draugą. Da- -r- -e-- -- pr-eten. D__ a__ d___ u_ p_______ D-r a-e d-j- u- p-i-t-n- ------------------------ Dar are deja un prieten. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!