Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   et suur – väike

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [kuuskümmend kaheksa]

suur – väike

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas s--r ----ä--e s___ j_ v____ s-u- j- v-i-e ------------- suur ja väike 0
Dramblys yra didelis. Ele--n---n-su--. E______ o_ s____ E-e-a-t o- s-u-. ---------------- Elevant on suur. 0
Pelė yra maža. H--r ---vä-ke. H___ o_ v_____ H-i- o- v-i-e- -------------- Hiir on väike. 0
tamsus ir šviesus p-me -----lge p___ j_ v____ p-m- j- v-l-e ------------- pime ja valge 0
Naktis yra tamsi. Ö--on ----. Ö_ o_ p____ Ö- o- p-m-. ----------- Öö on pime. 0
Diena yra šviesi. Pä-v ---v--g-. P___ o_ v_____ P-e- o- v-l-e- -------------- Päev on valge. 0
senas ir jaunas van--j- noor v___ j_ n___ v-n- j- n-o- ------------ vana ja noor 0
Mūsų senelis yra labai senas. M-ie--a--isa--- ---a v-na. M___ v______ o_ v___ v____ M-i- v-n-i-a o- v-g- v-n-. -------------------------- Meie vanaisa on väga vana. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. 70-----a- -a---- -li--a-v-e- n--r. 7_ a_____ t_____ o__ t_ v___ n____ 7- a-s-a- t-g-s- o-i t- v-e- n-o-. ---------------------------------- 70 aastat tagasi oli ta veel noor. 0
gražus ir bjaurus i-us--a-ine-u i___ j_ i____ i-u- j- i-e-u ------------- ilus ja inetu 0
Drugelis yra gražus. Li---ka- o--i---. L_______ o_ i____ L-b-i-a- o- i-u-. ----------------- Liblikas on ilus. 0
Voras yra bjaurus. Ämb-i---n---e-u. Ä_____ o_ i_____ Ä-b-i- o- i-e-u- ---------------- Ämblik on inetu. 0
storas ir plonas p--s-j--kõhn p___ j_ k___ p-k- j- k-h- ------------ paks ja kõhn 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. 10- ---o kaa--- ---n- -n -a--. 1__ k___ k_____ n____ o_ p____ 1-0 k-l- k-a-u- n-i-e o- p-k-. ------------------------------ 100 kilo kaaluv naine on paks. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. 5--ki-o---al-- ---s-o- k--n. 5_ k___ k_____ m___ o_ k____ 5- k-l- k-a-u- m-e- o- k-h-. ---------------------------- 50 kilo kaaluv mees on kõhn. 0
brangus ir pigus k--l-- j- o--v k_____ j_ o___ k-l-i- j- o-a- -------------- kallis ja odav 0
Automobilis yra brangus. A-to -- --l---. A___ o_ k______ A-t- o- k-l-i-. --------------- Auto on kallis. 0
Laikraštis yra pigus. A-a-e-t on-oda-. A______ o_ o____ A-a-e-t o- o-a-. ---------------- Ajaleht on odav. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...