Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   hy մեծ - փոքր

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [վաթսունութ]

68 [vat’sunut’]

մեծ - փոքր

mets - p’vok’r

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
didelis ir mažas մե- և --քր մ__ և փ___ մ-ծ և փ-ք- ---------- մեծ և փոքր 0
m--- - p’vo-’r m___ - p______ m-t- - p-v-k-r -------------- mets - p’vok’r
Dramblys yra didelis. Փիղ- մ-ծ -: Փ___ մ__ է_ Փ-ղ- մ-ծ է- ----------- Փիղը մեծ է: 0
mets ---’----r m___ - p______ m-t- - p-v-k-r -------------- mets - p’vok’r
Pelė yra maža. Մ--կ- փ--- է: Մ____ փ___ է_ Մ-ւ-ը փ-ք- է- ------------- Մուկը փոքր է: 0
me-s-y-v p’v---r m___ y__ p______ m-t- y-v p-v-k-r ---------------- mets yev p’vok’r
tamsus ir šviesus մ-ւթ և--ո----որ մ___ և լ_______ մ-ւ- և լ-ւ-ա-ո- --------------- մութ և լուսավոր 0
m----yev--’---’r m___ y__ p______ m-t- y-v p-v-k-r ---------------- mets yev p’vok’r
Naktis yra tamsi. Գ-շ-րը --ւ--է: Գ_____ մ___ է_ Գ-շ-ր- մ-ւ- է- -------------- Գիշերը մութ է: 0
m--s --v p’vok-r m___ y__ p______ m-t- y-v p-v-k-r ---------------- mets yev p’vok’r
Diena yra šviesi. Օր--պ-յծա- -: Օ__ պ_____ է_ Օ-ը պ-յ-ա- է- ------------- Օրը պայծառ է: 0
P’igh- ---- e P_____ m___ e P-i-h- m-t- e ------------- P’ighy mets e
senas ir jaunas ծե--և--րի--սարդ ծ__ և ե________ ծ-ր և ե-ի-ա-ա-դ --------------- ծեր և երիտասարդ 0
P-i--- me-- e P_____ m___ e P-i-h- m-t- e ------------- P’ighy mets e
Mūsų senelis yra labai senas. Մ-ր-պ-պիկ---ատ ծեր է: Մ__ պ_____ շ__ ծ__ է_ Մ-ր պ-պ-կ- շ-տ ծ-ր է- --------------------- Մեր պապիկը շատ ծեր է: 0
P’i--- met--e P_____ m___ e P-i-h- m-t- e ------------- P’ighy mets e
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Յոթ--ա---ն տ------ա---ա -ր-տ-սա-- --: Յ_________ տ___ ա___ ն_ ե________ է__ Յ-թ-ն-ս-ւ- տ-ր- ա-ա- ն- ե-ի-ա-ա-դ է-: ------------------------------------- Յոթանասուն տարի առաջ նա երիտասարդ էր: 0
M-ky--’--k-r-e M___ p______ e M-k- p-v-k-r e -------------- Muky p’vok’r e
gražus ir bjaurus գ-ղեցիկ-և-տգ-ղ գ______ և տ___ գ-ղ-ց-կ և տ-ե- -------------- գեղեցիկ և տգեղ 0
M-ky-p--ok---e M___ p______ e M-k- p-v-k-r e -------------- Muky p’vok’r e
Drugelis yra gražus. Թիթե-----ղ-ց----: Թ_____ գ______ է_ Թ-թ-ռ- գ-ղ-ց-կ է- ----------------- Թիթեռը գեղեցիկ է: 0
M----p-v-k’r-e M___ p______ e M-k- p-v-k-r e -------------- Muky p’vok’r e
Voras yra bjaurus. Ս--դ-----ղ -: Ս____ տ___ է_ Ս-ր-ը տ-ե- է- ------------- Սարդը տգեղ է: 0
m--- yev ----vor m___ y__ l______ m-t- y-v l-s-v-r ---------------- mut’ yev lusavor
storas ir plonas գեր - նիհար գ__ և ն____ գ-ր և ն-հ-ր ----------- գեր և նիհար 0
mu----ev -us-vor m___ y__ l______ m-t- y-v l-s-v-r ---------------- mut’ yev lusavor
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Կինը ---յուր--իլ------- --ր-է: Կ___ հ______ կ_________ գ__ է_ Կ-ն- հ-ր-ո-ր կ-լ-գ-ա-ո- գ-ր է- ------------------------------ Կինը հարյուր կիլոգրամով գեր է: 0
mu---y-v l-sa--r m___ y__ l______ m-t- y-v l-s-v-r ---------------- mut’ yev lusavor
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Տղամար-ը հիսո-ն----ո-ր---- ն-հ-- է: Տ_______ հ_____ կ_________ ն____ է_ Տ-ա-ա-դ- հ-ս-ւ- կ-լ-գ-ա-ո- ն-հ-ր է- ----------------------------------- Տղամարդը հիսուն կիլոգրամով նիհար է: 0
Gi-hery-m-t’-e G______ m___ e G-s-e-y m-t- e -------------- Gishery mut’ e
brangus ir pigus թա-կ - է--ն թ___ և է___ թ-ն- և է-ա- ----------- թանկ և էժան 0
G-sh--- -ut’-e G______ m___ e G-s-e-y m-t- e -------------- Gishery mut’ e
Automobilis yra brangus. Մեք-ն---թան--է: Մ______ թ___ է_ Մ-ք-ն-ն թ-ն- է- --------------- Մեքենան թանկ է: 0
Gi---ry----’-e G______ m___ e G-s-e-y m-t- e -------------- Gishery mut’ e
Laikraštis yra pigus. Թ--թը է-ան--: Թ____ է___ է_ Թ-ր-ը է-ա- է- ------------- Թերթը էժան է: 0
O-----ytsa-- e O__ p_______ e O-y p-y-s-r- e -------------- Ory paytsarr e

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...