Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   hr trebati – htjeti

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [šezdeset i devet]

trebati – htjeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Tre--- --e-e-. T_____ k______ T-e-a- k-e-e-. -------------- Trebam krevet. 0
(Aš) noriu miego. H--u sp-v--i. H___ s_______ H-ć- s-a-a-i- ------------- Hoću spavati. 0
Ar čia yra lova? Ima -i-o---- ----e-? I__ l_ o____ k______ I-a l- o-d-e k-e-e-? -------------------- Ima li ovdje krevet? 0
Man reikia lempos. T---a--l-m--. T_____ l_____ T-e-a- l-m-u- ------------- Trebam lampu. 0
(Aš) noriu skaityti. Hoć--čitat-. H___ č______ H-ć- č-t-t-. ------------ Hoću čitati. 0
Ar čia yra lempa? Ima -i ovdje l-m--? I__ l_ o____ l_____ I-a l- o-d-e l-m-a- ------------------- Ima li ovdje lampa? 0
Man reikia telefono. Tr--a- te--f-n. T_____ t_______ T-e-a- t-l-f-n- --------------- Trebam telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Ž---- tel-fo-irat-. Ž____ t____________ Ž-l-m t-l-f-n-r-t-. ------------------- Želim telefonirati. 0
Ar čia yra telefonas? Im- -i o---- ---e-o-? I__ l_ o____ t_______ I-a l- o-d-e t-l-f-n- --------------------- Ima li ovdje telefon? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. T---am je--u ---er-. T_____ j____ k______ T-e-a- j-d-u k-m-r-. -------------------- Trebam jednu kameru. 0
(Aš) noriu fotografuoti. H-ću--otog--f--at-. H___ f_____________ H-ć- f-t-g-a-i-a-i- ------------------- Hoću fotografirati. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Ima--i o--j---ot---ara-? I__ l_ o____ f__________ I-a l- o-d-e f-t-a-a-a-? ------------------------ Ima li ovdje fotoaparat? 0
Man reikia kompiuterio. T-e-a-----un-l-. T_____ r________ T-e-a- r-č-n-l-. ---------------- Trebam računalo. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Hoću-pos-ati ----i-. H___ p______ e______ H-ć- p-s-a-i e-m-i-. -------------------- Hoću poslati e-mail. 0
Ar čia yra kompiuteris? I-- l- ov-j---aču--lo? I__ l_ o____ r________ I-a l- o-d-e r-č-n-l-? ---------------------- Ima li ovdje računalo? 0
Man reikia šratinuko. Tr-ba- k--ij-ku. T_____ k________ T-e-a- k-m-j-k-. ---------------- Trebam kemijsku. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. Hoću n--to-n-pisat-. H___ n____ n________ H-ć- n-š-o n-p-s-t-. -------------------- Hoću nešto napisati. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Im--l------- -a-ir-i kem-js-a o--vk-? I__ l_ o____ p____ i k_______ o______ I-a l- o-d-e p-p-r i k-m-j-k- o-o-k-? ------------------------------------- Ima li ovdje papir i kemijska olovka? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…