Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   de etwas mögen

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [siebzig]

etwas mögen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? M------ --e ra-c---? M______ S__ r_______ M-c-t-n S-e r-u-h-n- -------------------- Möchten Sie rauchen? 0
Ar norėtumėte šokti? M---t-n Si--t---en? M______ S__ t______ M-c-t-n S-e t-n-e-? ------------------- Möchten Sie tanzen? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? M---t----ie---a--ere- ge-e-? M______ S__ s________ g_____ M-c-t-n S-e s-a-i-r-n g-h-n- ---------------------------- Möchten Sie spazieren gehen? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ic--m--h-e-----h--. I__ m_____ r_______ I-h m-c-t- r-u-h-n- ------------------- Ich möchte rauchen. 0
Ar norėtum cigaretės? M-c--e-- -u e-n--Z-ga-e---? M_______ d_ e___ Z_________ M-c-t-s- d- e-n- Z-g-r-t-e- --------------------------- Möchtest du eine Zigarette? 0
Jis norėtų ugnies. E-----ht- Fe--r. E_ m_____ F_____ E- m-c-t- F-u-r- ---------------- Er möchte Feuer. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. I-h mö-ht---twa- trink--. I__ m_____ e____ t_______ I-h m-c-t- e-w-s t-i-k-n- ------------------------- Ich möchte etwas trinken. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ic- ----t- e-w---ess-n. I__ m_____ e____ e_____ I-h m-c-t- e-w-s e-s-n- ----------------------- Ich möchte etwas essen. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ich-möc--e-m--- e--as----ru-en. I__ m_____ m___ e____ a________ I-h m-c-t- m-c- e-w-s a-s-u-e-. ------------------------------- Ich möchte mich etwas ausruhen. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. I-- mö-ht--Sie--tw-s fr-ge-. I__ m_____ S__ e____ f______ I-h m-c-t- S-e e-w-s f-a-e-. ---------------------------- Ich möchte Sie etwas fragen. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ic- m-cht- -ie um e-wa- b----n. I__ m_____ S__ u_ e____ b______ I-h m-c-t- S-e u- e-w-s b-t-e-. ------------------------------- Ich möchte Sie um etwas bitten. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ic--mö---e------u et--s e---a-e-. I__ m_____ S__ z_ e____ e________ I-h m-c-t- S-e z- e-w-s e-n-a-e-. --------------------------------- Ich möchte Sie zu etwas einladen. 0
Prašau, ko norėtumėte? W-s--ö-ht-- S-e-bit--? W__ m______ S__ b_____ W-s m-c-t-n S-e b-t-e- ---------------------- Was möchten Sie bitte? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Möc-----Si------n --ffee? M______ S__ e____ K______ M-c-t-n S-e e-n-n K-f-e-? ------------------------- Möchten Sie einen Kaffee? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? O--- möcht-- S-e -i-be---i--- T--? O___ m______ S__ l_____ e____ T___ O-e- m-c-t-n S-e l-e-e- e-n-n T-e- ---------------------------------- Oder möchten Sie lieber einen Tee? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. W-r-m--hte--nac--Hause f-----. W__ m______ n___ H____ f______ W-r m-c-t-n n-c- H-u-e f-h-e-. ------------------------------ Wir möchten nach Hause fahren. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? M----et-ih------T-xi? M______ i__ e__ T____ M-c-t-t i-r e-n T-x-? --------------------- Möchtet ihr ein Taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. S---möcht-n telefonieren. S__ m______ t____________ S-e m-c-t-n t-l-f-n-e-e-. ------------------------- Sie möchten telefonieren. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vokiečių (1-100) MP3 vokiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.