Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   nn ville noko 1

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sytti]

ville noko 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Vil du---y---? V__ d_ r______ V-l d- r-y-j-? -------------- Vil du røykje? 0
Ar norėtumėte šokti? Vi--d- da-s-? V__ d_ d_____ V-l d- d-n-e- ------------- Vil du danse? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Vil-d- g- e-- t--? V__ d_ g_ e__ t___ V-l d- g- e-n t-r- ------------------ Vil du gå ein tur? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Eg v---gjer-- ---kje. E_ v__ g_____ r______ E- v-l g-e-n- r-y-j-. --------------------- Eg vil gjerne røykje. 0
Ar norėtum cigaretės? Vil----ha--i----g-r---? V__ d_ h_ e__ s________ V-l d- h- e-n s-g-r-t-? ----------------------- Vil du ha ein sigarett? 0
Jis norėtų ugnies. H-n --l ---f--. H__ v__ h_ f___ H-n v-l h- f-r- --------------- Han vil ha fyr. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Eg---l--jer-e--a ---- å-d----e. E_ v__ g_____ h_ n___ å d______ E- v-l g-e-n- h- n-k- å d-i-k-. ------------------------------- Eg vil gjerne ha noko å drikke. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. E- vi- gje-ne h--no-- å--t-. E_ v__ g_____ h_ n___ å e___ E- v-l g-e-n- h- n-k- å e-e- ---------------------------- Eg vil gjerne ha noko å ete. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Eg --- --e-ne s---pe -- li-t. E_ v__ g_____ s_____ a_ l____ E- v-l g-e-n- s-a-p- a- l-t-. ----------------------------- Eg vil gjerne slappe av litt. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. E--v---gj--ne spørje -eg om nok-. E_ v__ g_____ s_____ d__ o_ n____ E- v-l g-e-n- s-ø-j- d-g o- n-k-. --------------------------------- Eg vil gjerne spørje deg om noko. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. E- vil--j--n- -e-d-g -m n--o. E_ v__ g_____ b_ d__ o_ n____ E- v-l g-e-n- b- d-g o- n-k-. ----------------------------- Eg vil gjerne be deg om noko. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. E- -i- g-erne --vite---de--til nok-. E_ v__ g_____ i_______ d__ t__ n____ E- v-l g-e-n- i-v-t-r- d-g t-l n-k-. ------------------------------------ Eg vil gjerne invitere deg til noko. 0
Prašau, ko norėtumėte? Kv----l -u -a? K__ v__ d_ h__ K-a v-l d- h-? -------------- Kva vil du ha? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Vi--du-h- ----kaf--? V__ d_ h_ e__ k_____ V-l d- h- e-n k-f-i- -------------------- Vil du ha ein kaffi? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Elle- vi---- -elle- -a--in---? E____ v__ d_ h_____ h_ e__ t__ E-l-r v-l d- h-l-e- h- e-n t-? ------------------------------ Eller vil du heller ha ein te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vi---l -j--n----y---h-im. V_ v__ g_____ k____ h____ V- v-l g-e-n- k-y-e h-i-. ------------------------- Vi vil gjerne køyre heim. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V-- -- ha -i d-o--e? V__ d_ h_ e_ d______ V-l d- h- e- d-o-j-? -------------------- Vil de ha ei drosje? 0
Jie norėtų paskambinti. D---vi- --e--- r-ngj-. D__ v__ g_____ r______ D-i v-l g-e-n- r-n-j-. ---------------------- Dei vil gjerne ringje. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.