Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sl nekaj imeti rad

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedemdeset]

nekaj imeti rad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ž-li-- -a-i--? Ž_____ k______ Ž-l-t- k-d-t-? -------------- Želite kaditi? 0
Ar norėtumėte šokti? Želi---plesa--? Ž_____ p_______ Ž-l-t- p-e-a-i- --------------- Želite plesati? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Bi-šl- ra-- na----e--d? B_ š__ r___ n_ s_______ B- š-i r-d- n- s-r-h-d- ----------------------- Bi šli radi na sprehod? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. R-- -i --d--. R__ b_ k_____ R-d b- k-d-l- ------------- Rad bi kadil. 0
Ar norėtum cigaretės? Bi ---(a)---gar--o? B_ r_____ c________ B- r-d-a- c-g-r-t-? ------------------- Bi rad(a) cigareto? 0
Jis norėtų ugnies. O- -- --- -g--j. O_ b_ r__ o_____ O- b- r-d o-e-j- ---------------- On bi rad ogenj. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Rad--- b----kaj--opi-(a). R_____ b_ n____ p________ R-d-a- b- n-k-j p-p-l-a-. ------------------------- Rad(a) bi nekaj popil(a). 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. R--(a) b- ne--- -oje--- (p--edla). R_____ b_ n____ p______ (_________ R-d-a- b- n-k-j p-j-d-l (-o-e-l-)- ---------------------------------- Rad(a) bi nekaj pojedel (pojedla). 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. R-d(-- b---- ---o-s--č-l---. R_____ b_ s_ m___ s_________ R-d-a- b- s- m-l- s-o-i-(-)- ---------------------------- Rad(a) bi si malo spočil(a). 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. R-d(a---i---s -eka- v--a-a--a). R_____ b_ v__ n____ v__________ R-d-a- b- v-s n-k-j v-r-š-l-a-. ------------------------------- Rad(a) bi vas nekaj vprašal(a). 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ra---- bi------e-aj -r---l--). R_____ b_ v__ n____ p_________ R-d-a- b- v-s n-k-j p-o-i-(-)- ------------------------------ Rad(a) bi vas nekaj prosil(a). 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. R-------- vas--a ----- -ov-b--(a-. R_____ b_ v__ n_ n____ p__________ R-d-a- b- v-s n- n-k-j p-v-b-l-a-. ---------------------------------- Rad(a) bi vas na nekaj povabil(a). 0
Prašau, ko norėtumėte? K-j----ite- pr-s-m? K__ ž______ p______ K-j ž-l-t-, p-o-i-? ------------------- Kaj želite, prosim? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ž---te-k-vo? Ž_____ k____ Ž-l-t- k-v-? ------------ Želite kavo? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? A-i ---r-je---j? A__ b_ r___ č___ A-i b- r-j- č-j- ---------------- Ali bi raje čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. R-di-b- --- -o-o-. R___ b_ š__ d_____ R-d- b- š-i d-m-v- ------------------ Radi bi šli domov. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Že---- -a--i? Ž_____ t_____ Ž-l-t- t-k-i- ------------- Želite taksi? 0
Jie norėtų paskambinti. On- b- radi te--f-n--ali. (--- bi---d- -e--fon-rale-) O__ b_ r___ t____________ (___ b_ r___ t_____________ O-i b- r-d- t-l-f-n-r-l-. (-n- b- r-d- t-l-f-n-r-l-.- ----------------------------------------------------- Oni bi radi telefonirali. (One bi rade telefonirale.) 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.