Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sq tё dёshirosh diçka

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [shtatёdhjetё]

tё dёshirosh diçka

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? A-dёs-ir-n- -- p--i du---? A d________ t_ p___ d_____ A d-s-i-o-i t- p-n- d-h-n- -------------------------- A dёshironi tё pini duhan? 0
Ar norėtumėte šokti? A dё--i-----t- k-r-e-i? A d________ t_ k_______ A d-s-i-o-i t- k-r-e-i- ----------------------- A dёshironi tё kёrceni? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? A --s--ron--tё -iln- shё-itj-? A d________ t_ d____ s________ A d-s-i-o-i t- d-l-i s-ё-i-j-? ------------------------------ A dёshironi tё dilni shёtitje? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Dё-h---j -ё -----ha-. D_______ t_ p_ d_____ D-s-i-o- t- p- d-h-n- --------------------- Dёshiroj tё pi duhan. 0
Ar norėtum cigaretės? A d--hi------- --g---? A d_______ n__ c______ A d-s-i-o- n-ё c-g-r-? ---------------------- A dёshiron njё cigare? 0
Jis norėtų ugnies. Ai -ёs--ro- zja-r. A_ d_______ z_____ A- d-s-i-o- z-a-r- ------------------ Ai dёshiron zjarr. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Dё-hiroj tё pi--içk-. D_______ t_ p_ d_____ D-s-i-o- t- p- d-ç-a- --------------------- Dёshiroj tё pi diçka. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. D---i----tё -- -içk-. D_______ t_ h_ d_____ D-s-i-o- t- h- d-ç-a- --------------------- Dёshiroj tё ha diçka. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. D--hir----ё-pu-h-j-pak. D_______ t_ p_____ p___ D-s-i-o- t- p-s-o- p-k- ----------------------- Dёshiroj tё pushoj pak. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Dёs---oj----u--yes p---diç-a. D_______ t___ p___ p__ d_____ D-s-i-o- t-j- p-e- p-r d-ç-a- ----------------------------- Dёshiroj t’ju pyes pёr diçka. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. D-shir---t-j- ---k-------a. D_______ t___ k_____ d_____ D-s-i-o- t-j- k-r-o- d-ç-a- --------------------------- Dёshiroj t’ju kёrkoj diçka. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Dё-h-ro---’j--ft-j--ё--di--. D_______ t___ f___ p__ d____ D-s-i-o- t-j- f-o- p-r d-k-. ---------------------------- Dёshiroj t’ju ftoj pёr diku. 0
Prašau, ko norėtumėte? Çfarё-d-shir-n- -- lutem? Ç____ d________ j_ l_____ Ç-a-ё d-s-i-o-i j- l-t-m- ------------------------- Çfarё dёshironi ju lutem? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? A---s-i-oni --------? A d________ n__ k____ A d-s-i-o-i n-ё k-f-? --------------------- A dёshironi njё kafe? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ap- -- -ёl--- m--sh--ё --ё --j? A__ j_ p_____ m_ s____ n__ ç___ A-o j- p-l-e- m- s-u-ё n-ё ç-j- ------------------------------- Apo ju pёlqen mё shumё njё çaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Dёshi-o--ë -ё -hk-j-- n--s---p-. D_________ t_ s______ n_ s______ D-s-i-o-m- t- s-k-j-ё n- s-t-p-. -------------------------------- Dёshirojmë tё shkojmё nё shtёpi. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? A --s-i--n- n----a--i? A d________ n__ t_____ A d-s-i-o-i n-ё t-k-i- ---------------------- A dёshironi njё taksi? 0
Jie norėtų paskambinti. Ata -ё-h--o--ë t----l-f--o-n-. A__ d_________ t_ t___________ A-a d-s-i-o-n- t- t-l-f-n-j-ё- ------------------------------ Ata dёshirojnë tё telefonojnё. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + albanų (1-100) MP3 albanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.