Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   zh 喜欢某事

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70[七十]

70 [Qīshí]

喜欢某事

xǐhuān mǒu shì

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? 您 想 -烟-吗 ? 您 想 抽_ 吗 ? 您 想 抽- 吗 ? ---------- 您 想 抽烟 吗 ? 0
xǐ--ān------hì x_____ m__ s__ x-h-ā- m-u s-ì -------------- xǐhuān mǒu shì
Ar norėtumėte šokti? 您 想--舞-- ? 您 想 跳_ 吗 ? 您 想 跳- 吗 ? ---------- 您 想 跳舞 吗 ? 0
x---ān-m-u shì x_____ m__ s__ x-h-ā- m-u s-ì -------------- xǐhuān mǒu shì
Ar norėtumėte pasivaikščioti? 您-----散步 - ? 您 想 去 散_ 吗 ? 您 想 去 散- 吗 ? ------------ 您 想 去 散步 吗 ? 0
nín xiǎng--h--y-n -a? n__ x____ c______ m__ n-n x-ǎ-g c-ō-y-n m-? --------------------- nín xiǎng chōuyān ma?
(Aš) norėčiau rūkyti. 我-想 抽烟-。 我 想 抽_ 。 我 想 抽- 。 -------- 我 想 抽烟 。 0
nín---ǎ---c-ō-y-- ma? n__ x____ c______ m__ n-n x-ǎ-g c-ō-y-n m-? --------------------- nín xiǎng chōuyān ma?
Ar norėtum cigaretės? 你 --要--支-----? 你 想 要 一_ 烟 吗 ? 你 想 要 一- 烟 吗 ? -------------- 你 想 要 一支 烟 吗 ? 0
n-n-xiǎng-----y-n ma? n__ x____ c______ m__ n-n x-ǎ-g c-ō-y-n m-? --------------------- nín xiǎng chōuyān ma?
Jis norėtų ugnies. 他 想-要 打火机-。 他 想 要 打__ 。 他 想 要 打-机 。 ----------- 他 想 要 打火机 。 0
Ní---i-n--t--ow- -a? N__ x____ t_____ m__ N-n x-ǎ-g t-à-w- m-? -------------------- Nín xiǎng tiàowǔ ma?
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. 我 想 喝点- 东西-。 我 想 喝__ 东_ 。 我 想 喝-儿 东- 。 ------------ 我 想 喝点儿 东西 。 0
N-- xiǎng--iào-- ma? N__ x____ t_____ m__ N-n x-ǎ-g t-à-w- m-? -------------------- Nín xiǎng tiàowǔ ma?
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. 我-想---- 东--。 我 想 吃__ 东_ 。 我 想 吃-儿 东- 。 ------------ 我 想 吃点儿 东西 。 0
Nín-x---g t--o----a? N__ x____ t_____ m__ N-n x-ǎ-g t-à-w- m-? -------------------- Nín xiǎng tiàowǔ ma?
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. 我-- 休息 ---。 我 想 休_ 一_ 。 我 想 休- 一- 。 ----------- 我 想 休息 一下 。 0
N-n ----g q-----b- m-? N__ x____ q_ s____ m__ N-n x-ǎ-g q- s-n-ù m-? ---------------------- Nín xiǎng qù sànbù ma?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. 我 --问-您-----情-。 我 想 问 您 一_ 事_ 。 我 想 问 您 一- 事- 。 --------------- 我 想 问 您 一些 事情 。 0
Ní--xiǎ-g q- sàn-----? N__ x____ q_ s____ m__ N-n x-ǎ-g q- s-n-ù m-? ---------------------- Nín xiǎng qù sànbù ma?
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. 我 想------- 事情 。 我 想 求 您 点_ 事_ 。 我 想 求 您 点- 事- 。 --------------- 我 想 求 您 点儿 事情 。 0
Ní- xi--- q----nb----? N__ x____ q_ s____ m__ N-n x-ǎ-g q- s-n-ù m-? ---------------------- Nín xiǎng qù sànbù ma?
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. 我 - -请 --。 我 想 邀_ 您 。 我 想 邀- 您 。 ---------- 我 想 邀请 您 。 0
Wǒ x--n- -hōu---. W_ x____ c_______ W- x-ǎ-g c-ō-y-n- ----------------- Wǒ xiǎng chōuyān.
Prašau, ko norėtumėte? 请--您-- -儿 什- ? 请_ 您 要 点_ 什_ ? 请- 您 要 点- 什- ? -------------- 请问 您 要 点儿 什么 ? 0
Wǒ-x-ǎ-g -h-u--n. W_ x____ c_______ W- x-ǎ-g c-ō-y-n- ----------------- Wǒ xiǎng chōuyān.
Ar norėtumėte puodelio kavos? 您-要--啡 --? 您 要 咖_ 吗 ? 您 要 咖- 吗 ? ---------- 您 要 咖啡 吗 ? 0
Wǒ -iǎ---c-ōuy--. W_ x____ c_______ W- x-ǎ-g c-ō-y-n- ----------------- Wǒ xiǎng chōuyān.
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? 或者-- ----喝- ? 或_ 您 更__ 喝_ ? 或- 您 更-欢 喝- ? ------------- 或者 您 更喜欢 喝茶 ? 0
N- x---g-y-o y- z-- yā- ma? N_ x____ y__ y_ z__ y__ m__ N- x-ǎ-g y-o y- z-ī y-n m-? --------------------------- Nǐ xiǎng yào yī zhī yān ma?
(Mes) norėtume važiuoti namo. 我- 想 回- 。 我_ 想 回_ 。 我- 想 回- 。 --------- 我们 想 回家 。 0
Nǐ-----g--à---ī-zhī-y-n ma? N_ x____ y__ y_ z__ y__ m__ N- x-ǎ-g y-o y- z-ī y-n m-? --------------------------- Nǐ xiǎng yào yī zhī yān ma?
Ar norėtumėte važiuoti taksi? 你- 要-打出-车-吗 ? 你_ 要 打___ 吗 ? 你- 要 打-租- 吗 ? ------------- 你们 要 打出租车 吗 ? 0
N---iǎ-- yà- yī---ī y-- --? N_ x____ y__ y_ z__ y__ m__ N- x-ǎ-g y-o y- z-ī y-n m-? --------------------------- Nǐ xiǎng yào yī zhī yān ma?
Jie norėtų paskambinti. 他--想-- 电--。 他_ 想 打 电_ 。 他- 想 打 电- 。 ----------- 他们 想 打 电话 。 0
T- x-ǎn- yào---hu-jī. T_ x____ y__ d_______ T- x-ǎ-g y-o d-h-ǒ-ī- --------------------- Tā xiǎng yào dǎhuǒjī.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.