Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   cs muset něco

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sedmdesát dva]

muset něco

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m--et m____ m-s-t ----- muset 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M-sí- -os--t-d-p--. M____ p_____ d_____ M-s-m p-s-a- d-p-s- ------------------- Musím poslat dopis. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M-s-m---pl-t-t-za-h-t-l. M____ z_______ z_ h_____ M-s-m z-p-a-i- z- h-t-l- ------------------------ Musím zaplatit za hotel. 0
Tu turi anksti keltis. M-síš b--y vs-áv-t. M____ b___ v_______ M-s-š b-z- v-t-v-t- ------------------- Musíš brzy vstávat. 0
Tu turi daug dirbti. M---š ho--ě pr-co---. M____ h____ p________ M-s-š h-d-ě p-a-o-a-. --------------------- Musíš hodně pracovat. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. M--íš-být---c---lný-- dochvil-á. M____ b__ d________ / d_________ M-s-š b-t d-c-v-l-ý / d-c-v-l-á- -------------------------------- Musíš být dochvilný / dochvilná. 0
Jis turi prisipilti degalų. Mu---nata-k-vat. M___ n__________ M-s- n-t-n-o-a-. ---------------- Musí natankovat. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. M-s- op--vit aut-. M___ o______ a____ M-s- o-r-v-t a-t-. ------------------ Musí opravit auto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. M-----m-t----o. M___ u___ a____ M-s- u-ý- a-t-. --------------- Musí umýt auto. 0
Ji turi apsipirkti. M-s----- -a----it. M___ j__ n________ M-s- j-t n-k-u-i-. ------------------ Musí jít nakoupit. 0
Ji turi tvarkyti butą. Musí-u------ -yt. M___ u______ b___ M-s- u-l-d-t b-t- ----------------- Musí uklidit byt. 0
Ji turi skalbti skalbinius. M--í ---ra--p--dlo. M___ v_____ p______ M-s- v-p-a- p-á-l-. ------------------- Musí vyprat prádlo. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Mus-m- o-am-i-ě do š-oly. M_____ o_______ d_ š_____ M-s-m- o-a-ž-t- d- š-o-y- ------------------------- Musíme okamžitě do školy. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Musí-- ------t--do-pr--e. M_____ o_______ d_ p_____ M-s-m- o-a-ž-t- d- p-á-e- ------------------------- Musíme okamžitě do práce. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M-sí-e-ok-mži---k -éka-i. M_____ o_______ k l______ M-s-m- o-a-ž-t- k l-k-ř-. ------------------------- Musíme okamžitě k lékaři. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. M----e poč----na--u-o--s. M_____ p_____ n_ a_______ M-s-t- p-č-a- n- a-t-b-s- ------------------------- Musíte počkat na autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. M---te--o--at -a-vla-. M_____ p_____ n_ v____ M-s-t- p-č-a- n- v-a-. ---------------------- Musíte počkat na vlak. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Mu---e-počkat na -axi. M_____ p_____ n_ t____ M-s-t- p-č-a- n- t-x-. ---------------------- Musíte počkat na taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…