Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   fi täytyä tehdä jotakin

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [seitsemänkymmentäkaksi]

täytyä tehdä jotakin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti t---yä t_____ t-y-y- ------ täytyä 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Mi----t-y-y- -äh-tt-- k-r--. M____ t_____ l_______ k_____ M-n-n t-y-y- l-h-t-ä- k-r-e- ---------------------------- Minun täytyy lähettää kirje. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Mi-un täyt-y ma-sa- -ote-li. M____ t_____ m_____ h_______ M-n-n t-y-y- m-k-a- h-t-l-i- ---------------------------- Minun täytyy maksaa hotelli. 0
Tu turi anksti keltis. Sin-n-täyty---o---a-aik---i- ----. S____ t_____ n_____ a_______ y____ S-n-n t-y-y- n-u-t- a-k-i-i- y-ö-. ---------------------------------- Sinun täytyy nousta aikaisin ylös. 0
Tu turi daug dirbti. S-nu----yt-y----sk--------pa--on. S____ t_____ t___________ p______ S-n-n t-y-y- t-ö-k-n-e-l- p-l-o-. --------------------------------- Sinun täytyy työskennellä paljon. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Sin-n t---y- --la a--is--. S____ t_____ o___ a_______ S-n-n t-y-y- o-l- a-o-s-a- -------------------------- Sinun täytyy olla ajoissa. 0
Jis turi prisipilti degalų. Hä-e- --y----tank--a. H____ t_____ t_______ H-n-n t-y-y- t-n-a-a- --------------------- Hänen täytyy tankata. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Hänen---y-yy-ko-jata a--o. H____ t_____ k______ a____ H-n-n t-y-y- k-r-a-a a-t-. -------------------------- Hänen täytyy korjata auto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H-nen --y-yy---st- --to. H____ t_____ p____ a____ H-n-n t-y-y- p-s-ä a-t-. ------------------------ Hänen täytyy pestä auto. 0
Ji turi apsipirkti. H---n-t-y--y ----ä ka-p----. H____ t_____ k____ k________ H-n-n t-y-y- k-y-ä k-u-a-s-. ---------------------------- Hänen täytyy käydä kaupassa. 0
Ji turi tvarkyti butą. Hänen -ä-t-y si---t---s-nto. H____ t_____ s______ a______ H-n-n t-y-y- s-i-o-a a-u-t-. ---------------------------- Hänen täytyy siivota asunto. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Hä--- ------ ----ä py--i-. H____ t_____ p____ p______ H-n-n t-y-y- p-s-ä p-y-i-. -------------------------- Hänen täytyy pestä pyykit. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. M-id-n---yty- k---a -e-n-------u-. M_____ t_____ k____ m____ k_______ M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä k-u-u-n- ---------------------------------- Meidän täytyy kohta mennä kouluun. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Mei--n-t-y-------ta -e-n- -öi---. M_____ t_____ k____ m____ t______ M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä t-i-i-. --------------------------------- Meidän täytyy kohta mennä töihin. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M--d-n-t-y--y-k-h-a me--- lä---rii-. M_____ t_____ k____ m____ l_________ M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä l-ä-ä-i-n- ------------------------------------ Meidän täytyy kohta mennä lääkäriin. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. T----- tä--y- o-ot-a---us-i-. T_____ t_____ o______ b______ T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a b-s-i-. ----------------------------- Teidän täytyy odottaa bussia. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Teid---tä--yy-od--ta- ju--a. T_____ t_____ o______ j_____ T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a j-n-a- ---------------------------- Teidän täytyy odottaa junaa. 0
(Jūs) turite laukti taksi. T--dä- --yt-y---o--aa-ta----. T_____ t_____ o______ t______ T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a t-k-i-. ----------------------------- Teidän täytyy odottaa taksia. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…