Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   nl iets moeten doen

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [tweeënzeventig]

iets moeten doen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-et-n m_____ m-e-e- ------ moeten 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ik--o------b---f---rstur-n. I_ m___ d_ b____ v_________ I- m-e- d- b-i-f v-r-t-r-n- --------------------------- Ik moet de brief versturen. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. I--mo-t-het ho----b-ta-en. I_ m___ h__ h____ b_______ I- m-e- h-t h-t-l b-t-l-n- -------------------------- Ik moet het hotel betalen. 0
Tu turi anksti keltis. J-------v-oeg---s-aa-. J_ m___ v____ o_______ J- m-e- v-o-g o-s-a-n- ---------------------- Je moet vroeg opstaan. 0
Tu turi daug dirbti. J--m-----ee- -e--en. J_ m___ v___ w______ J- m-e- v-e- w-r-e-. -------------------- Je moet veel werken. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Je-moet -t-pt z---. J_ m___ s____ z____ J- m-e- s-i-t z-j-. ------------------- Je moet stipt zijn. 0
Jis turi prisipilti degalų. H---m-e- tan-en. H__ m___ t______ H-j m-e- t-n-e-. ---------------- Hij moet tanken. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Hi- mo-- -----to-repa-eren. H__ m___ d_ a___ r_________ H-j m-e- d- a-t- r-p-r-r-n- --------------------------- Hij moet de auto repareren. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Hij-moet -e-a--- w-ss-n. H__ m___ d_ a___ w______ H-j m-e- d- a-t- w-s-e-. ------------------------ Hij moet de auto wassen. 0
Ji turi apsipirkti. Zi---oet --kope- d-e-. Z__ m___ i______ d____ Z-j m-e- i-k-p-n d-e-. ---------------------- Zij moet inkopen doen. 0
Ji turi tvarkyti butą. Zij----t--e-w-n-ng----oo--ak-n. Z__ m___ d_ w_____ s___________ Z-j m-e- d- w-n-n- s-h-o-m-k-n- ------------------------------- Zij moet de woning schoonmaken. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Zij--o---d--w-s-do-n. Z__ m___ d_ w__ d____ Z-j m-e- d- w-s d-e-. --------------------- Zij moet de was doen. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. W-j--oe-en zo --tee- -a-- -c-oo-. W__ m_____ z_ m_____ n___ s______ W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- s-h-o-. --------------------------------- Wij moeten zo meteen naar school. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. W----o--en-zo me---n---ar het --r-. W__ m_____ z_ m_____ n___ h__ w____ W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- h-t w-r-. ----------------------------------- Wij moeten zo meteen naar het werk. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Wij m--te- zo me-ee- -a-r d---o--e-. W__ m_____ z_ m_____ n___ d_ d______ W-j m-e-e- z- m-t-e- n-a- d- d-k-e-. ------------------------------------ Wij moeten zo meteen naar de dokter. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Jull-e--o---------- b---------n. J_____ m_____ o_ d_ b__ w_______ J-l-i- m-e-e- o- d- b-s w-c-t-n- -------------------------------- Jullie moeten op de bus wachten. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Julli----e-e- -p--e t-ein---ch-e-. J_____ m_____ o_ d_ t____ w_______ J-l-i- m-e-e- o- d- t-e-n w-c-t-n- ---------------------------------- Jullie moeten op de trein wachten. 0
(Jūs) turite laukti taksi. J--l-e mo--e--op-de taxi wa-----. J_____ m_____ o_ d_ t___ w_______ J-l-i- m-e-e- o- d- t-x- w-c-t-n- --------------------------------- Jullie moeten op de taxi wachten. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + olandų (1-100) MP3 olandų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…