Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   bs Pridjevi 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sedamdeset i devet]

Pridjevi 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. J-----m -a-sebi-pl--u-hal-i-u. J_ i___ n_ s___ p____ h_______ J- i-a- n- s-b- p-a-u h-l-i-u- ------------------------------ Ja imam na sebi plavu haljinu. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Ja ------- s-bi----enu-h-l-in-. J_ i___ n_ s___ c_____ h_______ J- i-a- n- s-b- c-v-n- h-l-i-u- ------------------------------- Ja imam na sebi crvenu haljinu. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. J- im---na---b- ze-e---h---in-. J_ i___ n_ s___ z_____ h_______ J- i-a- n- s-b- z-l-n- h-l-i-u- ------------------------------- Ja imam na sebi zelenu haljinu. 0
(Aš) perku juodą rankinę. J---u-uje--------ašn-. J_ k______ c___ t_____ J- k-p-j-m c-n- t-š-u- ---------------------- Ja kupujem crnu tašnu. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Ja------em-------ta-n-. J_ k______ s____ t_____ J- k-p-j-m s-e-u t-š-u- ----------------------- Ja kupujem smeđu tašnu. 0
(Aš) perku baltą rankinę. J---u-u--m -i-e-u --šnu. J_ k______ b_____ t_____ J- k-p-j-m b-j-l- t-š-u- ------------------------ Ja kupujem bijelu tašnu. 0
Man reikia naujo automobilio. J---reb-----vo au-o. J_ t_____ n___ a____ J- t-e-a- n-v- a-t-. -------------------- Ja trebam novo auto. 0
Man reikia greito automobilio. J---reb-----z---u--. J_ t_____ b___ a____ J- t-e-a- b-z- a-t-. -------------------- Ja trebam brzo auto. 0
Man reikia patogaus automobilio. J-------m------- -u--. J_ t_____ u_____ a____ J- t-e-a- u-o-n- a-t-. ---------------------- Ja trebam udobno auto. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. T--o gor- -t-n-j----d-a --ara -e--. T___ g___ s______ j____ s____ ž____ T-m- g-r- s-a-u-e j-d-a s-a-a ž-n-. ----------------------------------- Tamo gore stanuje jedna stara žena. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Tamo g-----t-nuj--j-dn--d-b--- -e--. T___ g___ s______ j____ d_____ ž____ T-m- g-r- s-a-u-e j-d-a d-b-l- ž-n-. ------------------------------------ Tamo gore stanuje jedna debela žena. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Tamo--ole s-a---e--ed-a -a-oz-a---ž-n-. T___ d___ s______ j____ r________ ž____ T-m- d-l- s-a-u-e j-d-a r-d-z-a-a ž-n-. --------------------------------------- Tamo dole stanuje jedna radoznala žena. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Naš- ----- s- ---i---a-i l----. N___ g____ s_ b___ d____ l_____ N-š- g-s-i s- b-l- d-a-i l-u-i- ------------------------------- Naši gosti su bili dragi ljudi. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. N--i ---t---u-b--i -------i lju-i. N___ g____ s_ b___ k_______ l_____ N-š- g-s-i s- b-l- k-l-u-n- l-u-i- ---------------------------------- Naši gosti su bili kulturni ljudi. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. N-----ost- su ---i --ter-s-n--i l-u-i. N___ g____ s_ b___ i___________ l_____ N-š- g-s-i s- b-l- i-t-r-s-n-n- l-u-i- -------------------------------------- Naši gosti su bili interesantni ljudi. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ja-im-- dr--------u. J_ i___ d____ d_____ J- i-a- d-a-u d-e-u- -------------------- Ja imam dragu djecu. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. A-i-k--ši-- -ma-- bez-b----u--j-c-. A__ k______ i____ b_________ d_____ A-i k-m-i-e i-a-u b-z-b-a-n- d-e-u- ----------------------------------- Ali komšije imaju bezobraznu djecu. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? J--- -i-V-ša d-ec---o--a? J___ l_ V___ d____ d_____ J-s- l- V-š- d-e-a d-b-a- ------------------------- Jesu li Vaša djeca dobra? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.