Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   it Aggettivi 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [settantanove]

Aggettivi 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. I-d-s---un--b--o---z-r--. I______ u_ a____ a_______ I-d-s-o u- a-i-o a-z-r-o- ------------------------- Indosso un abito azzurro. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. In---so-u- ----o-r-s--. I______ u_ a____ r_____ I-d-s-o u- a-i-o r-s-o- ----------------------- Indosso un abito rosso. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. In--ss--un a-i-o--er-e. I______ u_ a____ v_____ I-d-s-o u- a-i-o v-r-e- ----------------------- Indosso un abito verde. 0
(Aš) perku juodą rankinę. C--p-o-u-a-bors---er-. C_____ u__ b____ n____ C-m-r- u-a b-r-a n-r-. ---------------------- Compro una borsa nera. 0
(Aš) perku rudą rankinę. C--pr- -na-b-r-- mar----. C_____ u__ b____ m_______ C-m-r- u-a b-r-a m-r-o-e- ------------------------- Compro una borsa marrone. 0
(Aš) perku baltą rankinę. C-m-ro -na--o-sa----nca. C_____ u__ b____ b______ C-m-r- u-a b-r-a b-a-c-. ------------------------ Compro una borsa bianca. 0
Man reikia naujo automobilio. Ho-b-so--- di -na--a-ch--a-nuova. H_ b______ d_ u__ m_______ n_____ H- b-s-g-o d- u-a m-c-h-n- n-o-a- --------------------------------- Ho bisogno di una macchina nuova. 0
Man reikia greito automobilio. Ho--i----o--i u---m-cch-na---loce. H_ b______ d_ u__ m_______ v______ H- b-s-g-o d- u-a m-c-h-n- v-l-c-. ---------------------------------- Ho bisogno di una macchina veloce. 0
Man reikia patogaus automobilio. H----s-g----- u-a -a-c---- -o--da. H_ b______ d_ u__ m_______ c______ H- b-s-g-o d- u-a m-c-h-n- c-m-d-. ---------------------------------- Ho bisogno di una macchina comoda. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Las---a-i-a-una d-nn--an---n-. L____ a____ u__ d____ a_______ L-s-ù a-i-a u-a d-n-a a-z-a-a- ------------------------------ Lassù abita una donna anziana. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. L-ss- a-ita-u-a -onna-grassa. L____ a____ u__ d____ g______ L-s-ù a-i-a u-a d-n-a g-a-s-. ----------------------------- Lassù abita una donna grassa. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Lagg----b-t- --a--on-a--u--o--. L_____ a____ u__ d____ c_______ L-g-i- a-i-a u-a d-n-a c-r-o-a- ------------------------------- Laggiù abita una donna curiosa. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. I -os--i----it------o-c---n-. I n_____ o_____ e____ c______ I n-s-r- o-p-t- e-a-o c-r-n-. ----------------------------- I nostri ospiti erano carini. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. I ----r----pi-i-e--n--------i. I n_____ o_____ e____ g_______ I n-s-r- o-p-t- e-a-o g-n-i-i- ------------------------------ I nostri ospiti erano gentili. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. I--o-tri----i-i --a-- i--er-ss----. I n_____ o_____ e____ i____________ I n-s-r- o-p-t- e-a-o i-t-r-s-a-t-. ----------------------------------- I nostri ospiti erano interessanti. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ho---- ca-- --mbin-. H_ d__ c___ b_______ H- d-i c-r- b-m-i-i- -------------------- Ho dei cari bambini. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Ma-- vi-i-- ---n---ei-ba-b-n- i--e-t------. M_ i v_____ h____ d__ b______ i____________ M- i v-c-n- h-n-o d-i b-m-i-i i-p-r-i-e-t-. ------------------------------------------- Ma i vicini hanno dei bambini impertinenti. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? So---buo-i ----o- b-m-i--? S___ b____ i S___ b_______ S-n- b-o-i i S-o- b-m-i-i- -------------------------- Sono buoni i Suoi bambini? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.