Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   fi Menneisyysmuoto 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [kahdeksankymmentäyksi]

Menneisyysmuoto 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
rašyti kir-o-tt-a k_________ k-r-o-t-a- ---------- kirjoittaa 0
Jis (pa)rašė laišką. Hä--kir-o-----ki-j---. H__ k________ k_______ H-n k-r-o-t-i k-r-e-n- ---------------------- Hän kirjoitti kirjeen. 0
O ji (už)rašė atviruką. J--hä----r--i-ti-kor--n. J_ h__ k________ k______ J- h-n k-r-o-t-i k-r-i-. ------------------------ Ja hän kirjoitti kortin. 0
skaityti lu-ea l____ l-k-a ----- lukea 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Hän -u-i l-hte-. H__ l___ l______ H-n l-k- l-h-e-. ---------------- Hän luki lehteä. 0
O ji skaitė knygą. J---ä- l-k- k--j-n. J_ h__ l___ k______ J- h-n l-k- k-r-a-. ------------------- Ja hän luki kirjan. 0
imti o--aa o____ o-t-a ----- ottaa 0
Jis paėmė cigaretę. H-n---t- -u-akan. H__ o___ t_______ H-n o-t- t-p-k-n- ----------------- Hän otti tupakan. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Hä--otti pa-a- s--laa-a. H__ o___ p____ s________ H-n o-t- p-l-n s-k-a-t-. ------------------------ Hän otti palan suklaata. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. P--ka-oli -s-o-o---m---a -y--ö--li-usko---nen. P____ o__ u_______ m____ t____ o__ u__________ P-i-a o-i u-k-t-n- m-t-a t-t-ö o-i u-k-l-i-e-. ---------------------------------------------- Poika oli uskoton, mutta tyttö oli uskollinen. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. P--ka --i--a-s-a, m---a-t---ö--l- ah---a. P____ o__ l______ m____ t____ o__ a______ P-i-a o-i l-i-k-, m-t-a t-t-ö o-i a-k-r-. ----------------------------------------- Poika oli laiska, mutta tyttö oli ahkera. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. P-ik- ol--k--h-,-mu--a tytt- -l--r---s. P____ o__ k_____ m____ t____ o__ r_____ P-i-a o-i k-y-ä- m-t-a t-t-ö o-i r-k-s- --------------------------------------- Poika oli köyhä, mutta tyttö oli rikas. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Hä--llä ---oll-- ra-----v--n v-lkoj-. H______ e_ o____ r_____ v___ v_______ H-n-l-ä e- o-l-t r-h-a- v-a- v-l-o-a- ------------------------------------- Hänellä ei ollut rahaa, vaan velkoja. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. Hä-------i-o--ut--nnea, --a---päo---a. H______ e_ o____ o_____ v___ e________ H-n-l-ä e- o-l-t o-n-a- v-a- e-ä-n-e-. -------------------------------------- Hänellä ei ollut onnea, vaan epäonnea. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Hä-el-- ---oll-- -e-e---st-- v--n --ä--ne-. H______ e_ o____ m__________ v___ e________ H-n-l-ä e- o-l-t m-n-s-y-t-, v-a- e-ä-n-e-. ------------------------------------------- Hänellä ei ollut menestystä, vaan epäonnea. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Hä- e- o-l-t ty-tyvä----,-v-an-ty--ym--ö-. H__ e_ o____ t___________ v___ t__________ H-n e- o-l-t t-y-y-ä-n-n- v-a- t-y-y-ä-ö-. ------------------------------------------ Hän ei ollut tyytyväinen, vaan tyytymätön. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. Hän--- ol-u- o-ne--in----va-n -nne-on. H__ e_ o____ o__________ v___ o_______ H-n e- o-l-t o-n-l-i-e-, v-a- o-n-t-n- -------------------------------------- Hän ei ollut onnellinen, vaan onneton. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. H-- -i -l-ut -y----tti-en--va-- --äm--l-yt--vä. H__ e_ o____ s____________ v___ e______________ H-n e- o-l-t s-m-a-t-i-e-, v-a- e-ä-i-l-y-t-v-. ----------------------------------------------- Hän ei ollut sympaattinen, vaan epämiellyttävä. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…