Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   hu Múlt 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [nyolcvanegy]

Múlt 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
rašyti ír-i í___ í-n- ---- írni 0
Jis (pa)rašė laišką. Ő-(f---i- e-y le-ele- ---. Ő (______ e__ l______ í___ Ő (-é-f-) e-y l-v-l-t í-t- -------------------------- Ő (férfi) egy levelet írt. 0
O ji (už)rašė atviruką. É---------eg--képesl-p-t---t. É_ ő (___ e__ k_________ í___ É- ő (-ő- e-y k-p-s-a-o- í-t- ----------------------------- És ő (nő) egy képeslapot írt. 0
skaityti o-v---i o______ o-v-s-i ------- olvasni 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Ő -f--f---------gaz-n--olvas---. Ő (______ e__ m_______ o________ Ő (-é-f-) e-y m-g-z-n- o-v-s-t-. -------------------------------- Ő (férfi) egy magazint olvasott. 0
O ji skaitė knygą. És---------g--k-nyv----lvas--t. É_ ő (___ e__ k______ o________ É- ő (-ő- e-y k-n-v-t o-v-s-t-. ------------------------------- És ő (nő) egy könyvet olvasott. 0
imti v---i v____ v-n-i ----- venni 0
Jis paėmė cigaretę. Ő v--- -g- --ga------. Ő v___ e__ c__________ Ő v-t- e-y c-g-r-t-á-. ---------------------- Ő vett egy cigarettát. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ő---tt-e-- -arab cs--o---ét. Ő v___ e__ d____ c__________ Ő v-t- e-y d-r-b c-o-o-á-é-. ---------------------------- Ő vett egy darab csokoládét. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Ő--fé--i)------n-----, d--ő-(n-- ---éges-v---. Ő (______ h_____ v____ d_ ő (___ h______ v____ Ő (-é-f-) h-t-e- v-l-, d- ő (-ő- h-s-g-s v-l-. ---------------------------------------------- Ő (férfi) hűtlen volt, de ő (nő) hűséges volt. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Ő-----f-) lusta --lt, de---(----s--r----a- vol-. Ő (______ l____ v____ d_ ő (___ s_________ v____ Ő (-é-f-) l-s-a v-l-, d- ő (-ő- s-o-g-l-a- v-l-. ------------------------------------------------ Ő (férfi) lusta volt, de ő (nő) szorgalmas volt. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Ő-(--r-------gény--olt,--e-ő-(n-- -azd-g--ol-. Ő (______ s______ v____ d_ ő (___ g_____ v____ Ő (-é-f-) s-e-é-y v-l-, d- ő (-ő- g-z-a- v-l-. ---------------------------------------------- Ő (férfi) szegény volt, de ő (nő) gazdag volt. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Ne- --n-- ---t--h--em-ad-s----. N__ p____ v____ h____ a________ N-m p-n-e v-l-, h-n-m a-ó-s-g-. ------------------------------- Nem pénze volt, hanem adóssága. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. Ne--------c-é-e-vo--, h---m --c---. N__ s__________ v____ h____ p______ N-m s-e-e-c-é-e v-l-, h-n-m p-c-j-. ----------------------------------- Nem szerencséje volt, hanem pechje. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. N-m------e --l-- ----- ku--r--. N__ s_____ v____ h____ k_______ N-m s-k-r- v-l-, h-n-m k-d-r-a- ------------------------------- Nem sikere volt, hanem kudarca. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. N-- volt-elé-e--t-,-h-n-m elé-edetlen. N__ v___ e_________ h____ e___________ N-m v-l- e-é-e-e-t- h-n-m e-é-e-e-l-n- -------------------------------------- Nem volt elégedett, hanem elégedetlen. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. Nem v-l- sz-renc-é-,---ne--s--ren---tle-. N__ v___ s__________ h____ s_____________ N-m v-l- s-e-e-c-é-, h-n-m s-e-e-c-é-l-n- ----------------------------------------- Nem volt szerencsés, hanem szerencsétlen. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Ne---olt--z--p-ti-u-- han-- anti-----us. N__ v___ s___________ h____ a___________ N-m v-l- s-i-p-t-k-s- h-n-m a-t-p-t-k-s- ---------------------------------------- Nem volt szimpatikus, hanem antipatikus. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…