Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   no Fortid 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [åttien]

Fortid 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
rašyti s--ive s_____ s-r-v- ------ skrive 0
Jis (pa)rašė laišką. Han -kre- e---r--. H__ s____ e_ b____ H-n s-r-v e- b-e-. ------------------ Han skrev et brev. 0
O ji (už)rašė atviruką. O--h-n -k--v et--or-. O_ h__ s____ e_ k____ O- h-n s-r-v e- k-r-. --------------------- Og hun skrev et kort. 0
skaityti lese l___ l-s- ---- lese 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. J-g-l-st--et --ga-i-. J__ l____ e_ m_______ J-g l-s-e e- m-g-s-n- --------------------- Jeg leste et magasin. 0
O ji skaitė knygą. O- h-n---s---e--b-k. O_ h__ l____ e_ b___ O- h-n l-s-e e- b-k- -------------------- Og hun leste ei bok. 0
imti -a t_ t- -- ta 0
Jis paėmė cigaretę. Han--ok-en si--rett. H__ t__ e_ s________ H-n t-k e- s-g-r-t-. -------------------- Han tok en sigarett. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Hu--t-k----st-k-e---------e. H__ t__ e_ s_____ s_________ H-n t-k e- s-y-k- s-o-o-a-e- ---------------------------- Hun tok et stykke sjokolade. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Ha---a- ---o,---n-hun-v-- --o--st. H__ v__ u____ m__ h__ v__ t_______ H-n v-r u-r-, m-n h-n v-r t-o-a-t- ---------------------------------- Han var utro, men hun var trofast. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. H-- --- -at,-me----n --r--l-t-i-. H__ v__ l___ m__ h__ v__ f_______ H-n v-r l-t- m-n h-n v-r f-i-t-g- --------------------------------- Han var lat, men hun var flittig. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. H---v----at-ig- -e--hun -ar-rik. H__ v__ f______ m__ h__ v__ r___ H-n v-r f-t-i-, m-n h-n v-r r-k- -------------------------------- Han var fattig, men hun var rik. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. H-- -ad-e-i-g-- --n-er- me- g--l-. H__ h____ i____ p______ m__ g_____ H-n h-d-e i-g-n p-n-e-, m-n g-e-d- ---------------------------------- Han hadde ingen penger, men gjeld. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. H-n--adde ---e f--ks--m-- -fl-k-. H__ h____ i___ f_____ m__ u______ H-n h-d-e i-k- f-a-s- m-n u-l-k-. --------------------------------- Han hadde ikke flaks, men uflaks. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Ha- --kte---k--, --n-h-n --s-yk--s. H__ l_____ i____ m__ h__ m_________ H-n l-k-e- i-k-, m-n h-n m-s-y-t-s- ----------------------------------- Han lyktes ikke, men han mislyktes. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. H-n--a- -kke f-r--yd---e-------r-ø--. H__ v__ i___ f_______ m__ m__________ H-n v-r i-k- f-r-ø-d- m-n m-s-o-n-y-. ------------------------------------- Han var ikke fornøyd, men misfornøyd. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. H-n-v-r ik-e--ykk-l-g, --n----k----g. H__ v__ i___ l________ m__ u_________ H-n v-r i-k- l-k-e-i-, m-n u-y-k-l-g- ------------------------------------- Han var ikke lykkelig, men ulykkelig. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Han ----i-k- ----a----, m-n----mp-t-sk. H__ v__ i___ s_________ m__ u__________ H-n v-r i-k- s-m-a-i-k- m-n u-y-p-t-s-. --------------------------------------- Han var ikke sympatisk, men usympatisk. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…