Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   nn Fortid 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [åttito]

Fortid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? M-t-e-du-r--g-e s-u-e-----? M____ d_ r_____ s__________ M-t-e d- r-n-j- s-u-e-i-e-? --------------------------- Måtte du ringje sjukebilen? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? Mått---- r----e-le--n? M____ d_ r_____ l_____ M-t-e d- r-n-j- l-g-n- ---------------------- Måtte du ringje legen? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? M-t-e-du ri-g-e--o--t--t? M____ d_ r_____ p________ M-t-e d- r-n-j- p-l-t-e-? ------------------------- Måtte du ringje politiet? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. Ha--du-n-mmer-t- Eg -a-d--d---- s-ad. H__ d_ n________ E_ h____ d__ i s____ H-r d- n-m-e-e-? E- h-d-e d-t i s-a-. ------------------------------------- Har du nummeret? Eg hadde det i stad. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. H---d--ad---s-?--g-h-d-e--o-i st--. H__ d_ a_______ E_ h____ h_ i s____ H-r d- a-r-s-a- E- h-d-e h- i s-a-. ----------------------------------- Har du adressa? Eg hadde ho i stad. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. H-r-du-by--rt----E---a-d- det-i--t-d. H__ d_ b________ E_ h____ d__ i s____ H-r d- b-k-r-e-? E- h-d-e d-t i s-a-. ------------------------------------- Har du bykartet? Eg hadde det i stad. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Kom-han - ti-e?--an g-e--de-ik-je-å ---e-i-ti--. K__ h__ i t____ H__ g______ i____ å k___ i t____ K-m h-n i t-d-? H-n g-e-d-e i-k-e å k-m- i t-d-. ------------------------------------------------ Kom han i tide? Han greidde ikkje å kome i tide. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. F-n----n -e--n? -an -a-n--kkje----en. F___ h__ v_____ H__ f___ i____ v_____ F-n- h-n v-g-n- H-n f-n- i-k-e v-g-n- ------------------------------------- Fann han vegen? Han fann ikkje vegen. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. For-t- h---de-? H-- k-nn------e for--å m--. F_____ h__ d___ H__ k____ i____ f_____ m___ F-r-t- h-n d-g- H-n k-n-e i-k-e f-r-t- m-g- ------------------------------------------- Forsto han deg? Han kunne ikkje forstå meg. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? K----r -unn-----i---e -om- i ti-e? K_____ k____ d_ i____ k___ i t____ K-i-o- k-n-e d- i-k-e k-m- i t-d-? ---------------------------------- Kvifor kunne du ikkje kome i tide? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? K--for fa-n -u-i---e -ege-? K_____ f___ d_ i____ v_____ K-i-o- f-n- d- i-k-e v-g-n- --------------------------- Kvifor fann du ikkje vegen? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? K-i------rst---u-h-- i-kje? K_____ f_____ d_ h__ i_____ K-i-o- f-r-t- d- h-n i-k-e- --------------------------- Kvifor forsto du han ikkje? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Eg -o--ik--- - t--- ----- -et ----e-gjekk-----. E_ k__ i____ i t___ f____ d__ i____ g____ b____ E- k-m i-k-e i t-d- f-r-i d-t i-k-e g-e-k b-s-. ----------------------------------------------- Eg kom ikkje i tide fordi det ikkje gjekk buss. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. Eg----n-i--je vegen -o-di--g-ikkje -a-d- -ar-. E_ f___ i____ v____ f____ e_ i____ h____ k____ E- f-n- i-k-e v-g-n f-r-i e- i-k-e h-d-e k-r-. ---------------------------------------------- Eg fann ikkje vegen fordi eg ikkje hadde kart. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. Eg-k-nn------e-fo-s-- h-n -o-di -u--kken-var s---ø-. E_ k____ i____ f_____ h__ f____ m_______ v__ s_ h___ E- k-n-e i-k-e f-r-t- h-n f-r-i m-s-k-e- v-r s- h-g- ---------------------------------------------------- Eg kunne ikkje forstå han fordi musikken var så høg. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. Eg--å-------ein d--sje. E_ m____ t_ e__ d______ E- m-t-e t- e-n d-o-j-. ----------------------- Eg måtte ta ein drosje. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. E--måt---kj----ei----rt. E_ m____ k____ e__ k____ E- m-t-e k-ø-e e-t k-r-. ------------------------ Eg måtte kjøpe eit kart. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. Eg må-t- slå--- r-di---. E_ m____ s__ a_ r_______ E- m-t-e s-å a- r-d-o-n- ------------------------ Eg måtte slå av radioen. 0

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!