Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   sv Förfluten tid 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [åttiotvå]

Förfluten tid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? Va--du -vun-en --t r--g- -å -n a--u----? V__ d_ t______ a__ r____ p_ e_ a________ V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a p- e- a-b-l-n-? ---------------------------------------- Var du tvungen att ringa på en ambulans? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? V-r du-t----en-at---i-g- -f-e---n -äkar-? V__ d_ t______ a__ r____ e____ e_ l______ V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a e-t-r e- l-k-r-? ----------------------------------------- Var du tvungen att ringa efter en läkare? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? V----u -v-n--n ----ri-g- på po-i-e-? V__ d_ t______ a__ r____ p_ p_______ V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a p- p-l-s-n- ------------------------------------ Var du tvungen att ringa på polisen? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. H-- -i-t-le-on-umre-?-J---h--e-d-t -yss. H__ n_ t_____________ J__ h___ d__ n____ H-r n- t-l-f-n-u-r-t- J-g h-d- d-t n-s-. ---------------------------------------- Har ni telefonnumret? Jag hade det nyss. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. H---n- adr------ J-g ha-e-------s-. H__ n_ a________ J__ h___ d__ n____ H-r n- a-r-s-e-? J-g h-d- d-n n-s-. ----------------------------------- Har ni adressen? Jag hade den nyss. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. H-r--i--t-dsk--tan? Jag-had- de--nyss. H__ n_ s___________ J__ h___ d__ n____ H-r n- s-a-s-a-t-n- J-g h-d- d-n n-s-. -------------------------------------- Har ni stadskartan? Jag hade den nyss. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Ko--han pu--tligt---a- kun-- inte--a----u-k-lig. K__ h__ p_________ H__ k____ i___ v___ p________ K-m h-n p-n-t-i-t- H-n k-n-e i-t- v-r- p-n-t-i-. ------------------------------------------------ Kom han punktligt? Han kunde inte vara punktlig. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Hi-ta-e--a- v-g-n? Han-kund------ -i-t-----e-. H______ h__ v_____ H__ k____ i___ h____ v_____ H-t-a-e h-n v-g-n- H-n k-n-e i-t- h-t-a v-g-n- ---------------------------------------------- Hittade han vägen? Han kunde inte hitta vägen. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. F-rstod--an--ig? -an ----- i-t--f-r-----ig. F______ h__ d___ H__ k____ i___ f_____ m___ F-r-t-d h-n d-g- H-n k-n-e i-t- f-r-t- m-g- ------------------------------------------- Förstod han dig? Han kunde inte förstå mig. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? V-rf------de--u---t-----a-pun-tl--? V_____ k____ d_ i___ v___ p________ V-r-ö- k-n-e d- i-t- v-r- p-n-t-i-? ----------------------------------- Varför kunde du inte vara punktlig? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? V-rfö- --n-e-d----te ---ta------? V_____ k____ d_ i___ h____ v_____ V-r-ö- k-n-e d- i-t- h-t-a v-g-n- --------------------------------- Varför kunde du inte hitta vägen? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Varf-r--unde ---int-----------n-m? V_____ k____ d_ i___ f_____ h_____ V-r-ö- k-n-e d- i-t- f-r-t- h-n-m- ---------------------------------- Varför kunde du inte förstå honom? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Jag-ku-de-i--e-ko-m- ----tli-t, e----som-d----n-- g-ck -ågon b---. J__ k____ i___ k____ p_________ e_______ d__ i___ g___ n____ b____ J-g k-n-e i-t- k-m-a p-n-t-i-t- e-t-r-o- d-t i-t- g-c- n-g-n b-s-. ------------------------------------------------------------------ Jag kunde inte komma punktligt, eftersom det inte gick någon buss. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. Ja--ku--e-i--- hitt- --gen, ef--rs-m -a-----e ha-----go- -------rt-. J__ k____ i___ h____ v_____ e_______ j__ i___ h___ n____ s__________ J-g k-n-e i-t- h-t-a v-g-n- e-t-r-o- j-g i-t- h-d- n-g-n s-a-s-a-t-. -------------------------------------------------------------------- Jag kunde inte hitta vägen, eftersom jag inte hade någon stadskarta. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. J---kund- int----r---------- --te-so--mu--ken-var så-h----u-d. J__ k____ i___ f_____ h_____ e_______ m______ v__ s_ h________ J-g k-n-e i-t- f-r-t- h-n-m- e-t-r-o- m-s-k-n v-r s- h-g-j-d-. -------------------------------------------------------------- Jag kunde inte förstå honom, eftersom musiken var så högljudd. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. Jag -a- t-u--en -tt -a ---t-x-. J__ v__ t______ a__ t_ e_ t____ J-g v-r t-u-g-n a-t t- e- t-x-. ------------------------------- Jag var tvungen att ta en taxi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. J-- -ar-tv-n-e- ------p- e- ---dskar-a. J__ v__ t______ a__ k___ e_ s__________ J-g v-r t-u-g-n a-t k-p- e- s-a-s-a-t-. --------------------------------------- Jag var tvungen att köpa en stadskarta. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. J---v-r---ung-- a----t-ng- a- rad---. J__ v__ t______ a__ s_____ a_ r______ J-g v-r t-u-g-n a-t s-ä-g- a- r-d-o-. ------------------------------------- Jag var tvungen att stänga av radion. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!