Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   mr भूतकाळ ३

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

८३ [त्र्याऐंशी]

83 [Tryā'ainśī]

भूतकाळ ३

bhūtakāḷa 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių maratų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti टे--फ---कर-े टे___ क__ ट-ल-फ-न क-ण- ------------ टेलिफोन करणे 0
b--t---ḷ- 3 b________ 3 b-ū-a-ā-a 3 ----------- bhūtakāḷa 3
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. म- ट--ि--- -ेला. मी टे___ के__ म- ट-ल-फ-न क-ल-. ---------------- मी टेलिफोन केला. 0
b-ū-ak-ḷ- 3 b________ 3 b-ū-a-ā-a 3 ----------- bhūtakāḷa 3
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. मी-स---र-- व-ळ -ेलिफो----बो-त--ो--.---ह-ते. मी सं___ वे_ टे_____ बो__ हो__ / हो__ म- स-प-र-ण व-ळ ट-ल-फ-न-र ब-ल- ह-त-. / ह-त-. ------------------------------------------- मी संपूर्ण वेळ टेलिफोनवर बोलत होतो. / होते. 0
ṭ--iph--- ka-a-ē ṭ________ k_____ ṭ-l-p-ō-a k-r-ṇ- ---------------- ṭēliphōna karaṇē
klausti वि--र-े वि___ व-च-र-े ------- विचारणे 0
ṭē----ōna ka-a-ē ṭ________ k_____ ṭ-l-p-ō-a k-r-ṇ- ---------------- ṭēliphōna karaṇē
(Aš) paklausiau. मी व-चा-ल-. मी वि____ म- व-च-र-े- ----------- मी विचारले. 0
ṭ--iph-n-------ē ṭ________ k_____ ṭ-l-p-ō-a k-r-ṇ- ---------------- ṭēliphōna karaṇē
(Aš) visuomet klausdavau. मी--ेह-म-च-व-च--- आलो. मी ने___ वि___ आ__ म- न-ह-म-च व-च-र- आ-ो- ---------------------- मी नेहेमीच विचारत आलो. 0
m- ṭ---p-ō-----lā. m_ ṭ________ k____ m- ṭ-l-p-ō-a k-l-. ------------------ mī ṭēliphōna kēlā.
pasakoti न-------रणे नि___ क__ न-व-द- क-ण- ----------- निवेदन करणे 0
m- -ēl-p-ōna k---. m_ ṭ________ k____ m- ṭ-l-p-ō-a k-l-. ------------------ mī ṭēliphōna kēlā.
(Aš) papasakojau. मी---वे-न-क---. मी नि___ के__ म- न-व-द- क-ल-. --------------- मी निवेदन केले. 0
m--ṭēl-p-ō-a k---. m_ ṭ________ k____ m- ṭ-l-p-ō-a k-l-. ------------------ mī ṭēliphōna kēlā.
(Aš) papasakojau visą istoriją. म----र-ण-क---ी ----द- -े--. मी पू__ क__ नि___ के__ म- प-र-ण क-ा-ी न-व-द- क-ल-. --------------------------- मी पूर्ण कहाणी निवेदन केली. 0
M--sa-pū------ḷa -ē--p--n-v-r- b-lata -ō-ō- / Hōt-. M_ s_______ v___ ṭ____________ b_____ h____ / H____ M- s-m-ū-ṇ- v-ḷ- ṭ-l-p-ō-a-a-a b-l-t- h-t-. / H-t-. --------------------------------------------------- Mī sampūrṇa vēḷa ṭēliphōnavara bōlata hōtō. / Hōtē.
mokytis श-क-े-/ अभ्य-स---णे शि__ / अ___ क__ श-क-े / अ-्-ा- क-ण- ------------------- शिकणे / अभ्यास करणे 0
M--sa-p-r---v--- ṭ--ip---ava-a --lat--h-tō. /-H---. M_ s_______ v___ ṭ____________ b_____ h____ / H____ M- s-m-ū-ṇ- v-ḷ- ṭ-l-p-ō-a-a-a b-l-t- h-t-. / H-t-. --------------------------------------------------- Mī sampūrṇa vēḷa ṭēliphōnavara bōlata hōtō. / Hōtē.
(Aš) mokiausi. मी -िक-े.-/ ----ो. मी शि___ / शि___ म- श-क-े- / श-क-ो- ------------------ मी शिकले. / शिकलो. 0
M- -a-p-rṇa-vē---ṭ---p-ō-av--a bō-at- ----- - H-t-. M_ s_______ v___ ṭ____________ b_____ h____ / H____ M- s-m-ū-ṇ- v-ḷ- ṭ-l-p-ō-a-a-a b-l-t- h-t-. / H-t-. --------------------------------------------------- Mī sampūrṇa vēḷa ṭēliphōnavara bōlata hōtō. / Hōtē.
(Aš) mokiausi visą vakarą. म- --प--्ण----्य-का--र-अ--या- -े--. मी सं___ सं______ अ___ के__ म- स-प-र-ण स-ध-य-क-ळ-र अ-्-ा- क-ल-. ----------------------------------- मी संपूर्ण संध्याकाळभर अभ्यास केला. 0
Vicār--ē V_______ V-c-r-ṇ- -------- Vicāraṇē
dirbti क---करणे का_ क__ क-म क-ण- -------- काम करणे 0
V-c-raṇē V_______ V-c-r-ṇ- -------- Vicāraṇē
(Aš) dirbau. मी -----े--. मी का_ के__ म- क-म क-ल-. ------------ मी काम केले. 0
Vicār--ē V_______ V-c-r-ṇ- -------- Vicāraṇē
(Aš) dirbau visą dieną. म- --र-ण----- -ाम-केल-. मी पू__ दि__ का_ के__ म- प-र-ण द-व- क-म क-ल-. ----------------------- मी पूर्ण दिवस काम केले. 0
m--v-c----ē. m_ v________ m- v-c-r-l-. ------------ mī vicāralē.
valgyti जेवणे जे__ ज-व-े ----- जेवणे 0
m--vicā--l-. m_ v________ m- v-c-r-l-. ------------ mī vicāralē.
(Aš) pavalgiau. मी --वल-- - ---ल-. मी जे___ / जे___ म- ज-व-ो- / ज-व-े- ------------------ मी जेवलो. / जेवले. 0
mī-vicār--ē. m_ v________ m- v-c-r-l-. ------------ mī vicāralē.
(Aš) viską suvalgiau. म--स--व--े-- ----ो. --ज----. मी स__ जे__ जे___ / जे___ म- स-्- ज-व- ज-व-ो- / ज-व-े- ---------------------------- मी सर्व जेवण जेवलो. / जेवले. 0
M--nēh--īc- -i---ata-ā-ō. M_ n_______ v_______ ā___ M- n-h-m-c- v-c-r-t- ā-ō- ------------------------- Mī nēhēmīca vicārata ālō.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!