Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   zh 过去时3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83[八十三]

83 [Bāshísān]

过去时3

guòqù shí 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti 通--（-电-） 通_______ 通-话-打-话- -------- 通电话（打电话） 0
g--qù---í-3 g____ s__ 3 g-ò-ù s-í 3 ----------- guòqù shí 3
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. 我--过-电- - 。 我 打_ 电_ 了 。 我 打- 电- 了 。 ----------- 我 打过 电话 了 。 0
g-ò----hí-3 g____ s__ 3 g-ò-ù s-í 3 ----------- guòqù shí 3
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. 我------ -话-- 。 我 一_ 在_ 电_ 了 。 我 一- 在- 电- 了 。 -------------- 我 一直 在打 电话 了 。 0
tō---d---huà--dǎ diànhu-) t___ d______ (__ d_______ t-n- d-à-h-à (-ǎ d-à-h-à- ------------------------- tōng diànhuà (dǎ diànhuà)
klausti 提-题- 问--，问 提___ 问____ 提-题- 问-题-问 ---------- 提问题， 问问题，问 0
tō-- d--nhuà--dǎ -iànhu-) t___ d______ (__ d_______ t-n- d-à-h-à (-ǎ d-à-h-à- ------------------------- tōng diànhuà (dǎ diànhuà)
(Aš) paklausiau. 我 问过-了 。 我 问_ 了 。 我 问- 了 。 -------- 我 问过 了 。 0
t-n--d-àn-uà-(d--------à) t___ d______ (__ d_______ t-n- d-à-h-à (-ǎ d-à-h-à- ------------------------- tōng diànhuà (dǎ diànhuà)
(Aš) visuomet klausdavau. 我 -前 ---问-问题-。 我 以_ 经_ 问 问_ 。 我 以- 经- 问 问- 。 -------------- 我 以前 经常 问 问题 。 0
w- d-guò diàn----e. w_ d____ d_________ w- d-g-ò d-à-h-à-e- ------------------- wǒ dǎguò diànhuàle.
pasakoti 讲述、描-、-诉----述 讲____________ 讲-、-述-告-、-、-述 ------------- 讲述、描述、告诉、说、叙述 0
w--d--u- -iành----. w_ d____ d_________ w- d-g-ò d-à-h-à-e- ------------------- wǒ dǎguò diànhuàle.
(Aš) papasakojau. 我 说- --。 我 说_ 了 。 我 说- 了 。 -------- 我 说过 了 。 0
w--dǎ-uò--ià------. w_ d____ d_________ w- d-g-ò d-à-h-à-e- ------------------- wǒ dǎguò diànhuàle.
(Aš) papasakojau visą istoriją. 我----个事情---说- --。 我 把 整___ 都 说_ 了 。 我 把 整-事- 都 说- 了 。 ----------------- 我 把 整个事情 都 说过 了 。 0
W---īzh--zà- -ǎ-d-à-h-àle. W_ y____ z__ d_ d_________ W- y-z-í z-i d- d-à-h-à-e- -------------------------- Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle.
mokytis -习 学_ 学- -- 学习 0
W--y-z-í zài -ǎ d-à---à-e. W_ y____ z__ d_ d_________ W- y-z-í z-i d- d-à-h-à-e- -------------------------- Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle.
(Aš) mokiausi. 我 -- ---。 我 学_ 过_ 。 我 学- 过- 。 --------- 我 学习 过了 。 0
Wǒ yīzh--zà- d- ---nh--l-. W_ y____ z__ d_ d_________ W- y-z-í z-i d- d-à-h-à-e- -------------------------- Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle.
(Aš) mokiausi visą vakarą. 我--习了--个-晚--。 我 学__ 整_ 晚_ 。 我 学-了 整- 晚- 。 ------------- 我 学习了 整个 晚上 。 0
T- --ntí- ----w--t----èn T_ w_____ w__ w_____ w__ T- w-n-í- w-n w-n-í- w-n ------------------------ Tí wèntí, wèn wèntí, wèn
dirbti 工- 工_ 工- -- 工作 0
T----n-í--w---wè--í----n T_ w_____ w__ w_____ w__ T- w-n-í- w-n w-n-í- w-n ------------------------ Tí wèntí, wèn wèntí, wèn
(Aš) dirbau. 我 工作 了-。 我 工_ 了 。 我 工- 了 。 -------- 我 工作 了 。 0
Tí --n-í, wèn -è---,--èn T_ w_____ w__ w_____ w__ T- w-n-í- w-n w-n-í- w-n ------------------------ Tí wèntí, wèn wèntí, wèn
(Aš) dirbau visą dieną. 我 -- --一-天 。 我 工_ 了 一__ 。 我 工- 了 一-天 。 ------------ 我 工作 了 一整天 。 0
wǒ---n-u---. w_ w________ w- w-n-u-l-. ------------ wǒ wènguòle.
valgyti -饭 吃_ 吃- -- 吃饭 0
w--wèn---l-. w_ w________ w- w-n-u-l-. ------------ wǒ wènguòle.
(Aš) pavalgiau. 我-吃- 了 。 我 吃_ 了 。 我 吃- 了 。 -------- 我 吃过 了 。 0
w--w---uò--. w_ w________ w- w-n-u-l-. ------------ wǒ wènguòle.
(Aš) viską suvalgiau. 我-- ---- - 吃光 --。 我 把 全___ 都 吃_ 了 。 我 把 全-饭- 都 吃- 了 。 ----------------- 我 把 全部饭菜 都 吃光 了 。 0
Wǒ--ǐ-i-----ng-há----èn------. W_ y_____ j________ w__ w_____ W- y-q-á- j-n-c-á-g w-n w-n-í- ------------------------------ Wǒ yǐqián jīngcháng wèn wèntí.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kinų (supaprastinta) (1-100) MP3 kinų (supaprastinta) (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!